Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Galimi Lietuvos konkurenciniai pranašumai laisvinant ekonomiką ir iš jos kylančią gerovę

dr. Guoda Steponavičienė, LLRI viceprezidentė
2006-02-06
Pranešimas, "Laisvoji rinka" 2005 Nr.4
Pristatome LLRI viceprezidentės dr. Guodos Steponavičienės komentarą instituto organizuotoje diskusijoje „Ekonominės laisvės indeksas 2006 m.: į ką turi lygiuotis Lietuva?“, kuriame Lietuvos „Heritage“ fondo ir „Wall Street Journal“ skelbiami rezultatai yra palyginti su kitų Europos šalių rodikliais. Po renginio komentaras buvo išplėstas ir papildytas.
 

 
Lietuva 2006 m. skelbiamame „Heritage“ fondo ir „The Wall Street Journal“ ekonominės laisvės indekse užima 23 vietą. Turint omenyje, kad buvo vertinta apie 160 šalių, toks rezultatas atrodo visai gerai. Tačiau atsižvelgus į tai, kad tarp tų šalių buvo ir visos Afrikos šalys ir Lotynų Amerika, o konkurencija Europoje dėl investicijų ir talentų virte verda, aišku, kad turėtume siekti daugiau. Kaip rašė „Verslo žinios“, pristatydamos šį indeksą, „laisvės niekada nebus per daug“.
 
Kadangi šis indeksas matuoja santykinę ekonominę laisvę, ieškant praktinių krypčių ekonominei laisvei Lietuvoje didinti, prasminga palyginti Lietuvos vertinimus su panašioje istorinėje-politinėje-kultūrinėje situacijoje esančiomis šalimis pagal atskirą indekso kriterijų.
 
1. Prekybos atvirumas. Jį diktuoja Europos Sąjungos (ES) užsienio prekybos politika, todėl nenuostabu, kad visos ES šalys turi tą patį įvertinimą - 2*. Geresnis rodiklis yra tik Honkonge, Singapūre, Čilėje ir Botsvanoje. Taigi Lietuva savarankiškai menkai tegali ką pagerinti šioje srityje. 
 
2. Fiskalinė našta. Lietuvoje ji įvertinta 2.4 – taip pat kaip ir Lenkijoje, užimančioje tik 41 vietą. Latvija, kurios fiskalinė našta įvertinta 2.3, užima 39 vietą. Tačiau Estijos ir Slovakijos fiskalinė našta siekia tik 2.0. Taigi Lietuva turi galimybių pagerinti šį rodiklį sumažinusi mokesčių naštą ir biudžeto deficitą.
 
3. Valstybės kišimasis. Lietuvoje jis įvertintas 2 – geresnio balo Europos valstybėse nėra, išskyrus Gruziją ir Rumuniją (kurios įvertintos 1.5). Šis rodiklis žymi ne tik valstybės intervencijų apimtis (ką reglamentuoja ES), bet ir valstybės nuosavybės dalį ekonomikoje, todėl Lietuva galėtų šį rodiklį šiek tiek pagerinti ir savarankiškai, ryžtingiau privatizuodama valstybės tebevaldomas sritis.
 
4. Monetarinė politika. Lietuva įvertinta 1, kaip ir Estija bei Lenkija. Tai geriausias iš galimų įvertinimų. Latvijos monetarinė politika įvertinta prasčiau – 2, dėl gana didelės infliacijos. Lietuvoje infliacija turi tendenciją augti, tačiau didžiąja dalimi tai yra natūralus procesas: įstojus į ES, kainos konverguoja su ES kainomis, be to, kylanti naftos kaina turi nemažai įtakos bendram kainų lygiui. Todėl ypač svarbu yra tai, kad valstybė nedidintų infliacijos savo sprendimais, būtent išlaidavimu iš biudžeto. Deja, tokios tendencijos šiuo metu yra gana akivaizdžios.
 
5. Kapitalo srautai ir užsienio investicijos. Lietuva įvertina 2,  Estija - 1, Latvija - 2, Lenkija - 3. Daug senųjų ES valstybių įvertintos 1. Formaliai apribojimų ar diskriminacijos užsienio investuotojų atžvilgiu Lietuvoje indekse neminima, bet teigiama, kad „sudėtingi reguliavimai ir procedūros yra reali kliūtis užsienio investicijoms“. Pastarąjį teiginį iliustruoja ir gana kukli tiesioginių užsienio investicijų statistika. Nors ir formalių apribojimų užsienio investicijoms taip pat esama (žemės įsigijimas). Taigi šioje srityje Lietuva galėtų ir turėtų didinti ekonominę laisvę.
 
6. Bankai ir finansai. Lietuvos rodiklis - 1, Estijos - 1, Latvijos ir Lenkijos – 2. Lietuva įvertinta geriausiu iš galimų rezultatų.
 
7. Atlyginimai ir kainos. Jų reguliavimas įvertintas 2, kaip ir Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Iš Europos valstybių geresnį rezultatą turi tik Islandija. Reguliuojamos energetikos, transporto ir kitų infrastruktūros paslaugų kainos bei nustatoma minimali alga yra bendra Europos yda. Vargu ar Lietuvoje atskirai pavyktų pasiekti apčiuopiamų rezultatų mažinant šiuos reguliavimus.
 
8. Nuosavybės teisės. Nuosavybės teisių apsauga Lietuvoje įvertinta 3, kaip ir Latvijoje bei Lenkijoje. Tačiau Estijoje – 2. Daugumoje senųjų ES narių nuosavybės apsauga vertinama 1 (išskyrus pietines nares – Italiją, Ispaniją, Prancūziją). Šis kriterijus apima nuosavybės apsaugą ir privačių sutarčių gynimą - būtent tai, kokie yra įstatymai, jų įgyvendinimas ir teismų sistema greičio, politinės įtakos, korupcijos, biurokratijos prasme. Indekso autoriai teigia, kad būtent įstatymų rengimo neskaidrumas, smarkiai kintantys įstatymai ir biurokratizuota teismų sistema sudaro kliūtis ekonominei veiklai Lietuvoje.
 
9. Reguliavimai Lietuvoje įvertinti 3, kaip ir Latvijoje bei Lenkijoje. Tačiau Estija turi 2. ES šalyse reguliavimų lygis smarkiai skiriasi: pvz., Danijoje jis vertinamas 1, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Airijoje, Suomijoje ir Slovėnijoje - 2, Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Švedijoje - 3. Matyti, kad Lietuvoje reguliavimai nėra didžiausi Europoje, tačiau tai nėra ir Lietuvos konkurencinis pranašumas, nors tokiu būti galėtų. Šis rodiklis apima įmonių steigimosi sąlygas, darbo santykių reguliavimą, licencijavimą, gamtosaugos, saugos ir pan. reikalavimus, korupciją biurokratinėje sistemoje.
 
10. Neformali ekonomika Lietuvoje įvertinta 3. Estijoje geriau - 2.5, Latvijoje ir Lenkijoje prasčiau - 3.5. Daugumoje senųjų ES narių šis rodiklis tesiekia 1.0-1.5 (išskyrus Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją), o naujosiose ES narėse – 3-3.5 (išskyrus Estiją ir Slovėniją, kur jis lygus 2.5). Šis rodiklis apima kontrabandą, piratavimą, šešėlinę ekonomiką ir yra vertinamas pagal „Transparency International“ tyrimų rezultatus.
 
Pagal visus rodiklius Lietuvą, užimančią 23 vietą, lenkia dvi naujosios ES narės - Estija (7 vieta) ir Čekija (21 vieta). Estija pagal fiskalinę naštą, kapitalo srautus/užsienio investicijas, nuosavybės apsaugą, reguliavimus ir neformalią ekonomiką. Čekija – pagal nuosavybės apsaugą.
 
Apibendrinant Lietuvos būklę pagal dešimt išdėstytų kriterijų galima išskirti šiuos mūsų šalies galimus konkurencinius pranašumus:
 
1) Fiskalinė našta: gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas, biudžeto deficito panaikinimas;
2) Nuosavybės teisės: biurokratijos sumažinimas (skaidrumas, viešojo administravimo reforma);
3) Reguliavimai: biurokratijos sumažinimas atsisakant dalies reguliavimų, juos supaprastinant, mažinant reguliuojančių institucijų skaičių, siaurinant ir geriau apibrėžiant jų funkcijas,  skaidrinant ir automatizuojant reguliavimo procedūras.
 
Nors neformali ekonomika yra smarkiai Lietuvos ekonominę laisvę mažinantis rodiklis, jo sumažinti per trumpą laiką net ir koncentruotais veiksmais vargu ar pavyktų. Visų pirma dėl to, kad šešėlinė ekonomika yra daugiau kitų ekonominių „nelaisvių“ pasekmė nei priežastis. Tai yra ilgalaikis procesas, susijęs su žmonių pasitikėjimu valstybe ir atskiromis jos struktūromis, įpročiais, verslo ir administravimo kultūra. Tačiau šešėlinė ekonomika, be abejo, sumažėtų, jei būtų įgyvendinti išvardyti veiksmai, galintys suteikti Lietuvai konkurencinį pranašumą dėl mažesnių mokesčių, subalansuoto biudžeto, skaidrios teisėkūros, biurokratijos neapsunkintos teismų sistemos bei minimalių ir aiškių reguliavimų.


* Šalys vertinamos nuo 1 iki 5; 1 yra geriausias, 5 – blogiausias rodiklis.