Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Konferencija "Ar esame pasiruošę bendrai Europos rinkos erdvei? Gilinantis į Europos Sąjungos teisės įgyvendinimą"

Data: 2003-12-04 10:00
Vieta: Viešbutis "Reval Hotel Lietuva", Konstitucijos pr. 20, Vilnius
Organizatorius: Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Rėmėjas: Friedricho Naumanno fondas, "Ernst & Young Baltic" ir "Coca-Cola Bottlers Lietuva"
PROGRAMA
 
10:00-10:20 ES teisės perkėlimas ir įgyvendinimas Lietuvoje: ar viskas vyksta sklandžiai?
Petras Auštrevičius, Europos komitetas prie LR Vyriausybės
 
Ramūnas Vilpišauskas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas
 
10:35-11:50 Reikalavimai verslui įgyvendinant ES teisę: standartizacija, sertifikacija ir kiti vidaus rinkos reikalavimai
"Laisvas prekių judėjimas" (20 skaidrių, 89 kb), Vitalius Skaržinskas, LR Ūkio ministerija
Nijolė Dudlauskienė, Standartizacijos departamentas
Vilius Šileika, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie LR Ūkio ministerijos (10 skaidrių, 536 kb)
"Maisto sauga Lietuvoje įgyvendinant ES reikalavimus" (26 skaidrės, 13 MB), Zenonas Stanevičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba
 
11:50-12:40 Reikalavimai verslui įgyvendinant ES teisę: tarptautinė prekyba ir muitinės procedūros
Dr. Alvydas Jablonskis, Lietuvos muitinės tarpininkų asociacija
"Tarptautinė prekyba ir muitinės procedūros" (32 skaidrės, 187 kb), Šarūnas Avižienis, Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos
Raimundas Karoblis, Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamentas
 
12:40-13:40 Pietūs

13:40-14:40 Reikalavimai verslui įgyvendinant ES teisę: apskaita ir mokesčiai
"Nauji reikalavimai mokesčiams ir apskaitai" (19 skaidrių, 225 kb) Elena Semionova, UAB „Ernst & Young Baltic“
"Reikalavimai verslui įgyvendinant ES teisę: mokesčiai" (25 skaidrės, 134 kb) Vitas Vasiliauskas, LR Finansų ministerija
"Reikalavimai verslui įgyvendinant ES teisę: apskaita ir mokesčiai", Eidris Karevičius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
"Verslo statistika: ES reikalavimai, naujovės ir naudojimas verslo plėtrai" (23 skaidrės, 256 kb), Jonas Markelevičius, Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės
 
14:40-15:30 Reikalavimai verslui įgyvendinant ES teisę: kas dar aktualu verslui
"Europos teismai: ką reikia įvertinti?" (14 skaidrių, 69,5 kb), Gintautas Bartkus, UAB „Ernst & Young Baltic“
"Pokyčiai konkurencijos teisės srityje po įstojimo į ES", Šarūnas Pajarskas, Konkurencijos taryba
"Kas dar aktualu verslui?" (17 skaidrių, 150 kb), Deividas Kriaučiūnas, Europos teisės departamentas prie LR Vyriausybės
 
15:30-16:30 Diskusija ir renginio apibendrinimas

16:30 Furšetas
 
KONFERENCIJOS APIBENDRINIMAS
 
2003 m. gruodžio 4 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su Friedrich Naumann fondu ir bendrovėmis „Ernst & Young“ bei „Coca-Cola Bottlers Lietuva“ surengė konferenciją „Ar esame pasiruošę bendrai Europos rinkos erdvei? Gilinantis į ES teisės įgyvendinimą“, kurios tikslas buvo sudaryti galimybę Lietuvos verslininkams sužinoti apie pokyčius, vykstančius rengiantis narystei ES, o Lietuvos institucijoms – pristatyti informaciją, kurią turėtų žinoti šalies įmonės. Nors iki Lietuvos narystės ES liko mažiau nei pusę metų, daugelis įmonių neturi pakankamai informacijos apie tai, kas keičiasi jų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose ir verslo aplinkoje. Nors Europos Komisija Lietuvą neseniai įvertino kaip vieną iš geriausiai diegiančių ES teisės normas stojančiųjų šalių, tačiau šiuo metu akivaizdus atotrūkis tarp optimistinių oficialių vertinimų ir verslininkų nuogąstavimų.
 
Dažnai nuogąstavimai kyla vien dėl informacijos trūkumo, todėl šiuo renginiu buvo pirmiausia siekiama skatinti apsikeitimą informacija, t.y. didinti įmonių informuotumą apie jau įvykusius ir vykstančius pokyčius teisinėje aplinkoje, o valstybės institucijoms - sužinoti apie svarbiausius įmonėms kylančius klausimus. Tiesa, kartais ir pačios įgyvendinančios institucijos dar negali pateikti atsakymų į konkrečius įmonių klausimus apie praktinius pasikeitimus, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio administravimo srityje. Kai kuriais klausimais tebevyksta konsultacijos su Europos Komisija. Tačiau ir tokiais atvejais svarbu žinoti tų, kuriems taikomos šios teisės normos, lūkesčius, nes iš jų galima spręsti ir apie skirtingų sprendimų pasekmes verslui.
 
Konferencijoje buvo pirmiausia pristatyta pokyčių verslo aplinkoje, susijusių su integracija į ES, apžvalga. Europos Komiteto prie LR Vyriausybės vadovas Petras Auštrevičius apžvelgė, kaip iki šiol vyko ES teisės įgyvendinimas Lietuvoje ir ką jis reiškia šalies verslui, kokia pasiekta pažanga teisės derinimo srityje ir kokie yra pagrindiniai darbai ateityje. Aptarti keli pavyzdžiai, kai buvo gana intensyviai konsultuojamasi su Lietuvos verslo grupėmis dėl joms svarbių ES teisės normų derinimo (pavyzdžiui, farmacijos ir civilinės atsakomybės draudimo srityse). Pristatyti geri Europos Komisijos atsiliepimai apie Lietuvos pasirengimą taikyti ES teisės normas ir pagrindiniai iššūkiai ateityje. Tarp jų galima paminėti vis dar stringantį abipusį kvalifikacijų pripažinimą, būtinybę baigti derinti mokesčių administravimo nuostatas, draudimo ir vertybinių popierių normas, finansų valdymą ir kontrolę su ES parama susijusiose srityse. Įstojus į ES pagrindinis dėmesys bus skiriamas deryboms dėl naujos ES finansinės perspektyvos, Lisabonos strategijos, taip pat pasirengimo dalyvauti eurozonoje ir Šengeno erdvėje.
 
Bendrai su integracija susijusių pokyčių verslo aplinkoje apžvalgai ir pagrindinių iššūkių įvardinimui buvo skirtas ir LLR vyresniojo eksperto Ramūno Vilpišausko pranešimas. Jame labiausiai akcentuota tai, jog integracija į ES yra laipsniškas procesas. Pavyzdžiui, prekyba su ES buvo pradėta liberalizuoti nuo 1995 m. ir šiuo metu tik kai kuriems žemės ūkio produktams tebetaikomi muitai. Panašiai prieš kokius aštuonerius metus prasidėjo ir ES teisės normų perkėlimas į Lietuvos teisę, daugelis ES normų jau galioja Lietuvoje (nors ne visada įmonės apie jas žino). Taigi kitais metais keisis tik reguliavimas kai kuriose srityse, svarbiausios iš jų - PVM administravimas ir klausimai, susiję su muitinių procedūrų naikinimu prekybai ES viduje. Gegužės mėnesį pagrindiniai pokyčiai įvyks muitų srityje – pašalinus paskutinius muitus ir muitinės procedūras prekybai su ES bei suderinus muitus prekybai su trečiosiomis šalimis.
 
Integracija nesibaigs ir įstojus į ES – Lietuva yra išsiderėjusi pereinamuosius laikotarpius įgyvendinti maždaug 20 Sąjungos teisės normų. Apie 2007 m. galima tikėtis tapti Šengeno erdvės ir eurozonos nare. Be to, pati ES keisis po plėtros, ir Lietuvai svarbu dalyvauti tuose pokyčiuose ir atstovauti savo ekonominiams interesams. R.Vilpišausko pranešime buvo įvardyti ir svarbiausi iššūkiai Lietuvos valstybės institucijoms – tinkamai atstovauti Lietuvos interesams ES, koordinuoti poziciją tarp šalies institucijų, tinkamai įgyvendinti priimtus ES teisės aktus (iš anksto informuojant verslą ir visuomenę, laikantis proporcingumo ir kitų ES principų). Pagrindiniai iššūkiai Lietuvos verslui yra pasirengti konkurencijai (kuri nedidės staigiai po įstojimo į ES, tačiau ilgainiui augs, ypač dabar labiausiai apsaugomose srityse, pavyzdžiui, žemės ūkyje), pasirengti dirbti besikeičiančioje reguliacinėje aplinkoje, planuojant artimiausius pokyčius muitų ir netiesioginių mokesčių administravimo srityse, atitinkamai koreguoti savo strategiją, pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais (ypač augančia paklausa), ES fondais (nors ir atsižvelgiant į jų įsisavinimo sąnaudas bei realistiškai vertinant jų naudą) ir ES teisės teikiamomis priemonėmis (bylinėjantis ginti savo teises).
 
Šie du pirmi pranešimai sudarė pagrindą tolesniam detaliam konkrečių Lietuvos įmonėms svarbių reguliavimo sričių pristatymui. Toliau atskiros sesijos buvo skirtos standartizacijos ir sertifikavimo klausimams, muitinės procedūrų bei užsienio prekybos klausimams, apskaitos ir mokesčių reikalams bei kitiems verslui svarbiems klausimams (konkurencijos politikai ir teisinėms priemonėms, kurias suteikia ES įtvirtinant savo teises). Kiekvienos iš šių sesijų metu verslo atstovai galėjo iškelti jiems aktualius klausimus, o valstybės institucijų atstovai – atsakyti į juos bei pateikti verslui aktualią informaciją apie svarbiausius su naryste ES susijusius pokyčius.
 
Sesijoje apie ES standartus, atitikties procedūras ir sertifikavimą daugiausia dėmesio skirta Lietuvos institucijoms ir jų veiklai šioje srityje bei su prekyba ES susijusiems produktų kokybės ir atitikties vertinimo klausimams. Lietuvos įmonėms svarbiausia išsiaiškinti, ar jų gaminami (į rinką tiekiami) gaminiai yra reguliuojami ES direktyvomis, jei taip – ar tai yra detalius standartus nustatančios senojo požiūrio direktyvos ar pagrindines normas įtvirtinančios naujojo požiūrio direktyvos. Svarbu atsiminti, kad nuo narystės ES dienos panaikinus visus tikrinimus ties vidinėmis ES sienomis, atsakomybė už produktų saugą tenka tik gamintojui (arba platintojui, importuotojui). Beje, didžioji dauguma šių normų jau galioja Lietuvoje, o dabar baigiama kurti ir atitikties įvertinimo sistema. Taip pat reikia atsiminti, kad labiausiai ES reguliuoja tuos produktus, kurie susiję su vartotojų sauga ir aplinkosauga – maisto gaminius, chemijos, elektronikos ir panašias prekes.
 
Išsiaiškinus, jog į rinką tiekiami produktai atitinka ES normas ir gali būti parduodami Lietuvoje, svarbiausia žinoti, kad tada jie nuo narystės ES gali būti be apribojimų realizuojami visose ES šalyse. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai kitų ES valstybių gamintojai bandys pasinaudoti produktų standartais kaip netarifiniais prekybos apribojimais. Tokių bandymų, kai nuo konkurencijos bandantys apsisaugoti gamintojai naudoja nacionalinius saugos standartus, reikalavimus ženklinimui, gaminio paskirčiai ar aplinkosaugos normas apsisaugoti nuo importuojamų iš kitų ES šalių produktų, nemažai pasitaiko ir dabar. Tikėtina, kad po ES plėtros Sąjungos rinkai išsiplėtus iki 450 mln. gyventojų ir joje konkuruojant pigesniems naujų narių įmonių produktams, tokių bandymų tik daugės. Todėl Lietuvos įmonėms svarbu gerai žinoti, kokius reikalavimus turi atitikti jų produktai, kad galima būtų nediskriminacinėmis sąlygomis parduoti juos bet kurioje ES šalyje.
 
Viena iš pagrindinių sričių, kurioje įvyks didžiausi pokyčiai nuo narystės ES dienos yra muitinės procedūros ir patys muitų dydžiai. Šiuos pokyčius gana išsamiai pristatė Muitinės departamento ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Pagrindiniai pokyčiai šiose srityse yra muitinių procedūrų bei muitų ir kitų ribojimų prekybai ES viduje panaikinimas nuo narystės ES dienos (nors atsitiktiniai tikrinimai ties sienomis dar bus vykdomi iki įstojimo į Šengeno erdvę) ir užsienio prekybos su Rusija, JAV, Ukraina ir kitomis ES nepriklausančiomis šalimis suderinimas su ES taisyklėmis. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonės visoje ES teritorijoje turėtų prekiauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir Lietuvos viduje, išnyks eksporto ir importo sąvokos prekybai su kitomis ES šalimis. Tuo tarpu prekyboje su trečiosiomis šalimis bus suderinti importo muitai ir kitos komercinės apsaugos priemonės (antidempingo muitai), Lietuva prisijungs prie ES pasirašytų preferencinių susitarimų su kitomis pasaulio šalimis, bus atstovaujama Europos Komisijos derybose Pasaulio prekybos organizacijoje. Viena vertus, prekyba su ES šalimis taps dar paprastesnė išnykus su muitinių procedūromis susijusioms sąnaudoms (nors dar nėra visai aiškios PVM administravimo detalės). Kita vertus, bendras importo muitų lygis prekyboje su ES nepriklausančiomis šalimis šiek tiek išaugs, todėl įmonėms reikia išsiaiškinti, ar tai nepalies jų veiklos, jų naudojamų žaliavų, ar neverta galvoti apie prašymų bemuitėms kvotos teikimą Ūkio ministerijai arba naujų tiekėjų paiešką. Šie pokyčiai priklausys nuo konkrečių produktų ir šalių (ES taiko didesnius ribojimus „jautrioms prekėms“, pavyzdžiui, maisto produktams, plienui ir pan., ir preferencijas kaimyninėms šalims, pavyzdžiui, Europos ekonominės erdvės narėms, arba istoriniais ryšiais susijusioms šalims, pavyzdžiui, Afrikos šalims).
 
Kita įmonėms labai svarbi sritis, kurioje dar likę nemažai neaiškumų ir kurioje dar bus pokyčių artimiausiu metu, yra apskaita bei mokesčiai. Konferencijoje kalbėjusi „Ernst & Young“ atstovė Elena Semionova pristatė naujus reikalavimus mokesčiams ir apskaitai bei iškėlė svarbius klausimus, kurie iki šiol nėra atsakyti ir rūpi daugeliui Lietuvos įmonių. Iš šių klausimų reikia paminėti tokius: kur bus galima rasti informacijos apie naujus ES teisės aktus lietuvių kalba? Kaip patikrinti akcizais apmokestinamų prekių gavėjo kitoje šalyje registracijos tikrumą? Kaip bus apmokestinamos Lietuvos rezidentų palūkanos už VVP ir indėlius Lietuvos bankuose? Kaip poįstatyminiais aktais bus reglamentuojamas kainų koregavimas? Ar išliks kelių mokestis? Ar išliks sąskaitos-faktūros Lietuvoje? Ar norinčiam pritaikyti 0 % PVM tarifą mokesčio mokėtojui pardavusiam prekes kitoje ES šalyje bus patvirtintas baigtinis pateiktinų dokumentų sąrašas?
 
Iš dalies į šiuos klausimus atsakė Finansų ministerijos viceministras Vitas Vasiliauskas. Atrodo, jog kelių mokestis, nepaisant jo neatitikimo kai kuriems ES principams (pavyzdžiui, „naudotojas moka“ už infrastruktūros naudojimą), išliks dar bent metus Lietuvoje. Taip pat turbūt dar kurį laiką gali išlikti sąskaitos-faktūros, nors jų panaikinimas būtų naudingas įmonėms. Dėl šių ir kitų iškeltų klausimų tebevyksta konsultacijos su Europos Komisija. Įmonėms svarbu atsiminti, jog ES vaidmuo tiesioginių mokesčių srityje – reguliuojant pelno, gyventojų pajamų mokesčius, socialinio draudimo mokestį – yra labai ribotas. Išskyrus vieną rekomendacinio pobūdžio gero elgesio kodeksą bei su tarpusavio prekyba susijusias normas (įmonių iš skirtingų valstybių narių susijungimu, nauja direktyva dėl palūkanų ir honorarų mokėjimų tarp skirtingų valstybių susijusių įmonių ir pan.), tiesioginių mokesčių klausimus reglamentuoja pačios valstybės narės. Tai reiškia, jog Lietuvos vyriausybė sprendžia (ir ateityje dar turbūt ilgai spręs), ką, kaip ir kiek apmokestinti. Tuo tarpu ES intensyviai reglamentuoja PVM ir akcizo mokesčius – nustatyti minimalūs tarifai, apmokestinimo bazė ir pan. Dėl šių nuostatų derinimo Lietuvoje brangs kai kurios prekės, ypač dyzelinis kuras ir cigaretės. Tuo tarpu įmonėms šiuo metu svarbiausia žinoti besikeičiančias PVM įstatymo nuostatas, kurios neseniai buvo pateiktos Seimui.
 
Galiausiai, paskutinėje sesijoje buvo pristatyta, kaip Lietuvos įmonės gali pasinaudoti ES teisės teikiamomis galimybės ginti savo interesus. Aptarti ES teisės aktų veikimo principai, ieškinių teikimo taisyklės ir nuostolių atlyginimo klausimai, Europos Teisingumo Teismo vaidmuo. Šioje, kaip ir kitose sesijose, įmonėms buvo suteikta informacija apie joms svarbius pokyčius ir galimus pasinaudojimo jais būdus. Jų pritaikymas savo veikloje priklausys nuo pačių įmonių, kurios turėtų į tai atsižvelgti ateityje planuodamos savo verslą.
 
Registracija