9:00 Registracija

9:30 "Privatūs pensijų fondai: per biudžeto reformą ir kapitalo rinką"

E.Leontjeva, LLRI

 

9:50 Diskusijos

 

10:10 "Senatvė, valdžia ir laisvoji rinka"

A.Raguotis, nepriklausomas ekspertas

 

10:30 Diskusijos

 

10:50 Kavos pertrauka

 

11:20 "Pensijų fondų veiklos modelis ir jo alternatyvos"

A.Morkūnienė, LLRI

 

11:40 Diskusijos

 

13:00 Pertrauka

 

14:00 "Pensijų fondų aktuarinė priežiūra"

G.Račiauskas, Draudimo kompanija "Vicura"

 

14:20 Diskusijos

 

15:30 Kavos pertrauka

 

16:00 "Pensijų fondų investivijų saugumo problemos"

A.Keleris, Centrinis depozitoriumas

 

16:20 Diskusijos

 

16:45 "Valdymo įmonės ir pensijų fondo santykis"

A.Žabolis, finansų maklerio įmonė "VilFima"

 

17:05 Diskusijos

 

17:30 Baigiamasis žodis

 

17:50 Diskusijos prie vyno taurės

 

 

Seminaras vyko dviem dalimis. Pirmoji dalis buvo skirta bendresnėms pensijų fondų funkcionavimo perspektyvoms, kitų valstybės sričių reformavimo būtinumui steigiant pensijų fondus.

 

Pranešimus skaitė : E.Leontjeva, A.Raguotis, A.Morkūnienė, R.Lazutka. E.Leontjevos ir A.Morkūnienės pranešimų pagrindu atspausdinti straipsniai Instituto leidinyje. R.Lazutka supažindino su bendraisiais teoriniais pensijų sistemų modeliais ir pristatė dabartinę Lietuvos pensijų sistemą.

 

A.Raguotis šnekėjo apie socialinės apsaugos ištakas ir liberalizmo požiūrį į socialinę apsaugą bei pensinį aprūpinimą.

 

Antroji seminaro dalis buvo skirta specialesniems klausimams: pensijų fondų funkcionavimui kapitalo rinkoje, jų santykiui su valdymo įmonėmis, investicijų rizikos valdymui. Pranešimus skaitė: P.Šlekys, A.Keleras, A.Žabolis. Tikrasis Lietuvos aktuarijų draugijos narys prof.G.Račkauskas skaitė pranešimą apie aktuarinę pensijų fondų priežiūrą.

 

P.Šlekys kalbėjo apie investicijų diversifikavimą. Jis skyrė diversifikavimą pagal 4 požymius: pagal vertybinius popierius, pagal šalis, pagal ūkio šakas, pagal investicijų trukmę. Investicijų portfelis diversifikuojamas pagal investuotojo tikslus. Kai šie tikslai pasiekiami, laikoma, kad portfelis yra subalansuotas. Kad diversifikavimas būtų įmanomas, būtina įvairių finansinių instrumentų pasiūla. Lietuvoje dabar yra tokie pagrindiniai instrumentai: depozitas banke, akcijos ir Vyriausybės vertybiniai popieriai. VVP būtina išskaidyti pagal trukmę, kad būtų išlygintos gaunamos pajamos. Kitų besivystančių (Rusija, Kazachija, Moldova) šalių rinkose VVP palūkanos yra didesnės nei Lietuvoje, tačiau ten investuojant būtina įvertinti šalies ir valiutos riziką. Saugesnis būdas investuoti į jau egzistuojančius investicinius fondus, kurių portfelis jau diversifikuotas. Investuojant per užsienio brokerius į užsienio akcijas, iškyla tarpininko rizika. Prekyba prekių fjučeriais labai priklauso nuo prekybos metodikos. Tai nėra vien finansinio instrumento rizika, bet rizikų suma.

 

A.Keleras kalbėjo apie pensijų fondų veiklos saugumą. Daugiausia liestos teisinės normos, užtikrinančios pensijų fondo turto apsaugą:

- pensijų fondo, depozitoriumo ir valdymo įmonės juridinis savarankiškumas. Pranešėjas pažymėjo, kad Instituto projekte šis klausimas išspręstas tinkamai, o pramonininkų parengtame įstatyme yra spragų.

- perduoto saugoti pensijų fondo turto atskyrimas nuo depozitoriumo nuosavo turto. Instituto projektas atitinka šias nuostatas.

Suabejota, ar tai reikia taikyti ir valdymo įmonei - kad ji galėtų valdyti investicijas, jai lėšos nebūtinai turi būti pervestos tiesiogiai, užtenka tik deleguoti sprendimų priėmimą; taip netgi sumažėtų investavimo rizika.

- įmonių bankroto įstatyme ir komercinių bankų įstatyme būtina padaryti pataisas, kurios nustatytų, kad institucinių investuotojų nuosavybei, saugomai depozitoriumų specialiose sąskaitose, netaikomi kreditorių reikalavimai šių depozitoriumų bankroto atveju. Pranešėjas kalbėjo ir apie pensijų fondų investicijų diversifikavimo reikalavimus ir pažymėjo, kad Instituto projekte jie numatyti švelnesni nei Investicinių bendrovių įstatyme, išskyrus investicijas į VVP.

 

A.Žabolis kalbėjo apie valdymo įmones. Jis minėja, kad gali būti tokios investicijų veiklos rizikos: investuoti aktyvai (vertybiniai popieriai, pinigai) gali būti netinkamai apsaugoti; aktyvai gali būti investuoti ne taip, kaip žadėta; vadovybė gali būti nesąžininga, pasisavinti fondo lėšas, naudoti fondo turtą saviems tikslams, apgaudinėti investuotojus; aktyvai gali būti neteisingai įkainoti. Ši rizika mažinama privaloma aktyvų diversifikacija, reikalavimais depozitoriumui, fondo valdymo funkcijų suskaidymu. Valdymo įmonė profesionaliai valdytų aktyvus, būtų apriboti ir nedideli valdymo kaštai, jos veikla skaidri ir prieinama visuomenės kontrolei, todėl pensijų fondai turėtų perduoti valdymą valdymo įmonei. Valdymo įmonės veikla licencijuojama. Jei pensijų fondas imtųsi pats valdyti aktyvus, kaštai būtų žymiai didesni ir valdymas ne toks profesionalus. Valdymo įmonė turi būti nesusijusi su depozitoriumu ir turėti pakankamą kapitalą. Valdymo įmonių operacijos vykdomos pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles ir jas tikrina depozitoriumas. Labai svarbus klausimas, kas tvarkys pensijų fondų narių registrą. Nustatant komisinius valdymo įmonei reikėtų laikytis Investicinių bendrovių įstatymo reikalavimų (ne daugiau 2 proc. pensijų fondo aktyvų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau 20 proc. fondo metinio grynojo pelno).

 

G.Račkauskas pažymėjo, kad dabartinėmis sąlygomis taikyti apibrėžtų išmokų schemą beveik neįmanoma, nes dėl nestabilios padėties neįmanoma daryti aktuarinių prognozių, kurios būtų bent kiek tikslios. Jis pateikė labai vertingus duomenis, kaip turi atrodyti pensijų fondų narių registras (kokie rodikliai turi būti įtraukti).