Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Dėl Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategijos narystės Europos Sąjungoje kontekste

1999-06-08
Birželio 9 dieną baigiančios savo darbą Vyriausybės posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategiją narystės ES kontekste. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertų nuomone, minėta Strategija nėra pakankamai parengta, todėl ją svarstyti ir priimti turėtų naujoji Vyriausybė.

LLRI pripažįsta, kad tokio pobūdžio Strategijos poreikis egzistuoja, tačiau mano, jog dabartiname jos variante numatytas pernelyg didelis valstybės kišimasis į privatų sektorių. Be to, dėl neapibrėžtumo ir vidinių prieštaravimų ši Strategija negali tapti įrankiu deryboms dėl Lietuvos narystės ES.

Strategijos įvade teigiama, kad iki 2005 m. ji užtikrins nuolatinį ekonominį augimą, kurio prielaidas sudaro Kopenhagos kriterijai. Tokio teiginio formuluotė ir turinys yra labai ginčytini, kadangi ūkio vystymosi prielaidos turi būti grindžiamos tinkama vyriausybės ekonomine politika. Net nekeliamas klausimas, kokį poveikį narystė ES gali turėti Lietuvos ūkio raidai. Strategijoje teigiama, jog ji numato būdus ir kelius, "kaip Lietuva turėtų tapti ES valstybių partnere ir lygiateise konkurente ES rinkoje". Vien šis teiginys kelia daugybę esminių klausimų - ar tokio tikslo užtikrinimas yra vyriausybės reikalas, ar Lietuva kaip valstybė, ar tik jos įmonės konkuruoja ES rinkoje ir ar Strategijos autoriai suvokia pagrindinius tarptautinės prekybos principus.

Neaišku, kokiomis prielaidomis remiasi Strategija, kur yra prognozės, pasiūlymai ar analizė, o kur - siektini politiniai tikslai. Daugelis joje pateikiamų teiginių yra menkai pagrįsti, nuolatos parandama riba tarp vyriausybės, kuri derėsis dėl narystės ES, funkcijų ir privataus verslo sferos. Kadangi šia strategija gali būti naudojamasi derybose, ar pateisinant ekonomiškai sunkiai pagrindžiamas priemones, jos trūkumai gali turėti didelės neigiamos įtakos tiek vyriausybei, tiek verslui. Įgyvendinama praktikoje, ji gali nesunkiai tapti neefektyvioms politikos priemonių pateisinimu.

Itin gausu prieštaravimų Strategijos pramonės politikoje. Čia be kita ko kalbama apie Importo pakaitalų gamybos plėtojimo programą bei siekį "formuoti naują perspektyvinę šakinę pramonės struktūrą", kuri ne tik iškreiptų verslo sąlygas ir stabdytų restruktūrizaciją, bet ir tiesiogiai prieštarautų integracijai į ES bei tarptautinių ekonominių ryšių politikos tikslams.

Pripažindamas, kad tokio pobūdžio strategija yra būtina, kadangi dėl narystės ES derėsis vyriausybė, LLRI ragina neskubėti priimti šio svarbaus dokumento. Strategiją turėtų iš naujo peržiūrėti ir svarstyti jau naujos sudėties Vyriausybė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto pranešimas spaudai