Siekiant, kad Lietuvos radijas ir televizija (LRT) atliktų visuomeninio nacionalinio transliuotojo vaidmenį, LRT finansavimo reforma turėtų būti vykdoma atsisakant biudžeto dotacijų, neįvedant abonentinio mokesčio, o LRT savo veiklą finansuojant iš reklamos pajamų. Esamas valstybinis finansavimas pažeidžia laisvos konkurencijos sąlygas, neskatina LRT gerinti laidų kokybės ir tapti visuomeniniu transliuotoju ne įstatymo, bet žiūrovo verdiktu.

Siūlomas reklamos pajamų panaikinimas arba abonentinio mokesčio įvedimas nespręstų LRT problemų, o tik jas pagilintų. Jei LRT būtų finansuojama tik biudžeto lėšomis, tuomet ji taptų priklausoma nuo politinės daugumos. Jei būtų įvestas abonentinis mokestis, tuomet būtų pažeista žiūrovų teisė laisvai pasirinkti transliuotoją, kuriam norėtų skirti savo pinigus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomone, nei valstybinis finansavimas, nei valstybinė nuosavybė negarantuoja transliuotojo visuomeniškumo. Nepagrįsti argumentai, kad nesant valstybinio transliuotojo nebus rodomos „nekomercinės“, bet itin reikalingos laidos. Manome, kad šis tikslas galėtų būti pasiektas, jei visuomeninė taryba (LRT taryba) skelbtų konkursus pageidaujamoms programoms parengti. Tik tuomet visos žiniasklaidos priemonės lygiomis sąlygomis galėtų konkuruoti dėl valstybinio užsakymo. Taigi, nuosekliai vykdant reformas, LRT būtų tikslinga privatizuoti.