Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI ekspertai: žalingiausias mokestis Lietuvoje – Pelno mokestis

2008-11-05
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai sako, kad pelno mokestis yra vienas iš senųjų mokesčių, kurių taikymas tapo inertiškas, neatitinka laikmečio iššūkių ir todėl šio mokesčio taikymas privalo būti peržiūrėtas.
 
Institutas pateikia būdus, kaip galima reformuoti pelno mokestį. Kaip teigia LLRI asocijuota ekspertė Rūta Vainienė, pelno mokestį sumoka ne tie, kuriuos siekiama apmokestinti.
 
„Pelno mokesčio ydos yra sisteminės, jos neišsprendžiamos vien mokesčio bazės patobulinimais ar tarifo korekcijomis, o būtent tokie siūlymai yra nuolat svarstomi valdžios kabinetuose. Didžiausios ydos yra subjektyvi pelno mokesčio bazė, dėl ko atsiranda galimybės ja manipuliuoti, taip pat didelė ir regresyvi pelno mokesčio bazės apskaičiavimo tvarka – kuo mažesnė įmonė, tuo didesni jai tenkantys pelno mokesčio administravimo kaštai,“ - teigia R. Vainienė.
 
Anot jos, kuriama regimybė, kad pelno mokestį moka ne eilinis mokesčių mokėtojas, o turtingasis kapitalistas, nors tai nėra tiesa. Tai supranta ir eiliniai gyventojai. LLRI ir tyrimų bendrovės RAIT šių metų rugsėjo mėn. atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 57 proc. gyventojų mano, kad pelno mokestis yra įskaičiuotas į prekių ir paslaugų kainą.
 
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, akcininkų pajamos yra apmokestinamos du kartus: pirmąkart uždirbimo metu įmonės lygmenyje, antrąkart – paskirstymo  metu išmokant dividendus. „LLRI siūlo reformuoti pelno mokestį, pereinant prie vienkartinio pelno apmokestinimo išmokant dividendus gyventojams. Tiesioginis akcininkų pajamų apmokestinimas buvo įvestas Estijoje 2000 m., dėl to Estija tapo bene patrakliausia investavimui šalis mūsų regione.
 
Pelno mokestis nėra pagrindinis biudžeto pajamų šaltinis – šis mokestis tesudaro apie 9 proc. nacionalinio biudžeto pajamų. LLRI paskaičiavo, kad dėl perėjimo prie tiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo šių metų nacionalinis biudžetas būtų netekęs šiek tiek daugiau nei milijardo litų.
 
„Svarbiausia tai, kad visi tie pinigai, kurie nepatektų į nacionalinį biudžetą, pasiliktų įmonėms ir būtų perinvestuoti į jų veiklą. Remiantis atliktu įmonių savininkų ir vadovų nuomonės tyrimu, didžiausia dalis apklaustų įmonių savininkų ir vadovų dėl pelno mokesčio reformos atsilaisvinusias pelno mokesčio lėšas skirtų investicijoms į technologijas ar kitą ilgalaikį turtą, didintų darbuotojų atlyginimus. Taigi, būtų klojami pamatai mūsų ekonomikos augimui ateityje,“ - reziumuoja LLRI asocijuota ekspertė.
 
Laura Dabulytė
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 2526263;