Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI: Nekilnojamojo turto mokestis – diskriminacinis ir be ekonominės logikos

2009-06-02
Norima apmokestinti fiziniams asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad tai diskriminacinis, netikslingas ir neefektyvus siekis į biudžetą surinkti papildomų lėšų.
 
Nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra diskriminacinis, nes iš daugelio vertingų daiktų apmokestinimui pasirenkamas šis vienas. Toks išskyrimas nėra ekonomiškai pagrįstas, o lemtas istorinių aplinkybių, jog šis turtas yra sunkiai nuslepiamas ir yra registruojamas. Turto turėjimas niekuomet neatspindėjo ir neatspindi pajėgumo mokėti mokesčius – tokias galimybes parodo tik žmogaus pajamos. Jei ankstesniais šimtmečiais pajamų nebuvo įmanoma apčiuopti – dabartinė situacijas yra iš esmės kitokia. Tiek gyventojų pajamų, tiek pridėtinės vertės mokesčiai apmokestina kone be išimties visas asmenų pajamas.
 
Nekilnojamojo turto mokestis sukurtų mokesčių piramidę. Visas gyventojų turtas yra įsigytas iš apmokestintų pajamų, jei turtas uždirba naujų pajamų – šios taip pat yra apmokestinamos. Jei nekilnojamasis turtas yra parduodamas, vertės prieaugis taip pat yra apmokestinamas tam tikrais atvejais. Jei prekyba nekilnojamuoju turtu yra intensyvi, tai laikoma individualia veikla ir taip pat apmokestinama. Toks daugiapakopis apmokestinimas yra ekonomiškai nepagrįstas ir diskriminacinis.
 
LLRI prezidentė Rūta Vainienė sako, tai vienas ydingiausių mokesčių, kuris skaudžiai paliestų ir taip su didelėmis problemomis krizės metu susiduriančius gyventojus. Nekilnojamojo turto apmokestinimas tėra siekis dar ir dar papildyti biudžetą savo ir savo vaikų gyvenimu besirūpinančių asmenų sąskaita. Nekilnojamojo turto mokestis užsimoja prieš stropiausius visuomenės narius – juk papildoma mokesčių našta neatsirastų, jei uždirbtos pajamos būtų skirtos ne būstui įsigyti, o bet kuriems kitiems tikslams, suvartotos ar jei būtų įsigytas kitas vertingas turtas.
 
„Nekilnojamojo turto mokestis sumažintų žmonių būsto vertę, tad nukentėtų visi gyventojai, kurių būstas taptų apmokestintu. Turtas pats savaime pajamų nekuria. Situacija, kai žmogus turi turto ir nebūtinai pajamų yra gan būdinga Lietuvai, kur nekilnojamojo turto įsigijimas tradiciškai laikytas saugia investicija infliacijos kontekste. Įvestas mokestis skaudžiai paliestų turinčius turto gyventojus, padidintų jų socialinio nesaugumo jausmą ir sumažintų realiąsias pajamas“, - teigia R. Vainienė.
 
Jeigu būtų apmokestintas tik antras ar paskesnis būstas, mokestį mokėtų ne tie, kuriuos norima apmokestinti. „Jei žmogus turi daugiau nei vieną butą, paprastai jis jį nuomoja. Mokestis būtų taikomas nuosavybei, o ne savininkui, tad priklausomai nuo rinkos aplinkybių savininkas dalį mokesčio galėtų perkelti nuomininkui. Būstą paprastai nuomojasi asmenys, neturintys jokios nuosavybės, tad nekilnojamojo turto mokesčio našta tektų dalintis su neturinčiais turto apskritai, tačiau jį išsinuomojusiais“, - aiškina R. Vainienė.
 
Šio mokesčio blogybės yra daug didesnės nei potencialiai didesnės savivaldybių biudžetų pajamos. „Kol kas nėra konkrečių tokio mokesčio pajamų prognozių. Bet kuriuo atveju, tos pajamos nebus didelės ir nepadės išspręsti mažėjančių biudžeto pajamų problemos. Biudžeto problemas reikia spręsti dar mažinant biudžeto išlaidas, o ne įvedant naujus mokesčius“, - ragina R.Vainienė.
 
Anot jos, mokestis pagilintų įmonių ir gyventojų apmokestinimo sąlygų skirtumus, o svarbiausia, apgautų žmones, kurie patikėjo valdžios skatinimu pirkti nekilnojamąjį turtą, neapmokestinant būsto palūkanų.
 
„Daugybė gyventojų pasinaudojo suteikta pajamų mokesčio lengvata, pasiėmė kreditus ir pasirūpino gyvenamąja vieta. Jeigu būtų įvestas nekilnojamojo turto mokestis, už būstą, pirktą kreditu, apmokestinta būtų ne tik būsto dalis, už kurią gyventojas jau sumokėjo – apmokestinta būtų ir turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos. Vyriausybė suteikė paskatas įsigyti būstą, gyventojai nusprendė įsigyti būstą nesant nekilnojamojo turto apmokestinimo, todėl toks netikėtas valstybės politikos posūkis pažeistų šių žmonių teisėtus lūkesčius ir diskredituotų pasitikėjimą valstybe“, - sako LLRI prezidentė.
 
Jau dabar egzistuoja eilė turto mokesčių: įmonių, įstaigų, organizacijų nekilnojamojo turto mokestis, nekilnojamąjį turtą ekonominei ar individualiai veiklai naudojančių gyventojų nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis bei paveldimo turto mokestis. Šių mokesčių generuojamos pajamos mažos, o administravimo našta didelė. Šalis, nepaveldėjusi mokesčių atgyvenos – nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams - neturėtų pradėti kurti mokesčių, kartodama praėjusių šimtmečių sprendimų.
 
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
 
Laura DABULYTĖ,
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 8 (5) 252 62 63;