Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

LLRI tyrimas: Našumo kėlimas – iššūkis Lietuvos ekonomikai

2007-10-09
Paspaudę ČIA, jūs galite atsisiųsti ekonomikos tyrimo pristatymo spaudos konferencijos garso įrašą.
 
20-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, dėl 2007 ir 2008 metų ekonomikos perspektyvų rinkos dalyviai nusiteikę gana optimistiškai. Jų nuomone, realaus BVP augimas 2007 m. turėtų siekti 7,2 proc., 2008 m. – 6,5 proc. Taip pat prognozuojamas ženklus namų ūkių pajamų ir atlyginimų didėjimas. 2007 m. vidutinės piniginės namų ūkio pajamos padidės 6 proc. iki 2618 Lt/mėn., o 2008 m. išaugs 12 proc. iki 2925 Lt/mėn. Vidutinis neto darbo užmokestis 2007 m. turėtų išaugti 10 proc. iki 1475 Lt/mėn., 2008 m. – dar 12 proc. iki 1657 Lt/mėn. Įmonių pelningumas taip pat turėtų išlikti aukštas: vidutinis įmonių pelningumas (grynojo pelno ir apyvartos santykis) 2007 ir 2008 m. sudarys 6,5 proc.
 
Sparčiai augant ekonomikai, didėjant vartojimui, paskolų portfeliui bei vyraujant optimistiniams lūkesčiams dėl ateities, vis dažniau išsakomas susirūpinimas dėl to, kad tokie lūkesčiai yra nepagrįsti, o ekonomikos augimas netvarus. Gyventojai skolinasi, tikėdamiesi realių pajamų augimo, įmonės – investicijų grąžos. Ateities pajamos ir investicijų grąža – taigi ir optimistinių lūkesčių išsipildymas – priklausys nuo ekonomikos potencialo didėjimo, kurį didžiąja dalimi lems ekonomikos našumo augimas.
 
Našumo augimas yra pagrindinis ekonomikos augimo variklis, užtikrinantis konkurencingumą ir šalies gyventojų gerovę. Todėl valdžios uždavinys yra ne stabdyti ekonomikos augimą, bet imtis žingsnių ir reformų, kurios gerintų sąlygas Lietuvos įmonėms kelti našumą ir konkurencingumą.
 
Našumo augimo klausimas Lietuvoje tampa ypač aktualus, žinant, kad šalyje trūksta darbo jėgos, o tai veikia spartų atlyginimų augimą. Atlyginimų augimo tempai jau kelerius metus viršija darbo našumo didėjimą (nors oficiali statistika, tikėtina, pervertina realų atlyginimų didėjimą dėl mažėjančio atlyginimų „vokeliuose“ populiarumo). Rinkos dalyvių vertinimais, ši tendencija turėtų išsilaikyti ir iki šių metų pabaigos – darbo našumo (pridėtinė vertė, sukurta per darbo valandą) augimas turėtų siekti 7,8 proc., neto atlyginimai turėtų padidėti 10 proc.
 
LLRI ekspertas Vytautas Kuokštis vertindamas 20-ojo ekonomikos tyrimą išskiria kelias pagrindines tyrimo dalyvių nurodytas kliūtis darbo našumui augti:
·          nepakankamos investicijos į inovacijas, aukštas technologijas;
·          kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas;
·          darbuotojų motyvacijos stoka;
·          didelė biurokratinė, reguliavimo našta;
·          prasta vadyba ir darbo organizavimas.
 
„Siekiant našumo augimo, reikia gerinti verslo ir investicinę aplinką, mažinti biurokratinę naštą. Administracinę naštą iliustruoja faktas, kad Lietuvoje veikia net 152 įvairios verslą kontroliuojančios institucijos. Be to, viešosios paslaugos teikiamos neefektyviai, žema jų kokybė. Svarbi kliūtis verslo plėtrai yra sudėtinga žemės reglamentavo sistema, kurią reikia supaprastinti. Kitas svarbus aspektas – stipriai reguliuojami darbo santykiai. Pasaulio banko vykdomo tyrimo „Doing Business“ duomenimis, prasčiausiai Lietuva atrodo būtent pagal šį rodiklį – čia ji užima tik 124 vietą (bendra Lietuvos pozicija – 26 vieta). Investicinę aplinką taip pat pagerintų mokestinės naštos mažinimas“, - sako LLRI ekspertas.
 
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo priežastis yra ne tik emigracija, bet ir švietimo sistemos trūkumai. Švietimo sistema nepakankamai lanksčiai reaguoja į rinkos poreikius. Todėl reikalinga šios srities reforma, sudarant prielaidas didesnei konkurencijai.
 
Daug erdvės našumui kilti yra valstybiniame sektoriuje. Ekonomikos plėtra šia prasme gali turėti ir neigiamą padarinį – didėjant biudžeto išlaidoms, mažėja motyvacija didinti išlaidų efektyvumą ir tikslingumą.
 
„Valstybiniame sektoriuje reikia ne dirbtinai riboti atlyginimų augimą, o vykdyti esmines valdžios sektoriaus finansavimo reformas, kad geriems darbuotojams būtų galima mokėti daugiau, blogiems – mažiau, o institucijos veikla būtų vertinama pagal tai, ar pasiekti jai iškelti tikslai“, - tyrimą komentuoja LLRI atstovas.
 
Svarbus Lietuvai tenkantis iššūkis – tikslingai panaudoti ateinančią ES paramą. ES lėšos turi ir neigiamą aspektą: kai investuojami ne savi pinigai, didėja pavojus, kad bus įgyvendindamos neproduktyvios investicijos, o dalis įmonių išteklių bus skirta ne našumui kelti, bet ES paramos projektams rašyti.
 
Pažymėtina, kad esminė našumo augimo sąlyga yra įmonių konkurencija, kuri skatina teikti geresnį produktą ar paslaugą, duoti daugiau naudos vartotojui.
 
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
 
Laura DABULYTĖ,
LLRI komunikacijos vadovė,
Tel. 8 5 252 62 63,
Mob. 8 610 22442,