Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Murray N. Rothbard: Ką valdžia padarė su mūsų pinigais?

2009-02-25
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristato amerikiečių ekonomisto, politinio filosofo, vieno svarbiausių austrų ekonominės mokyklos atstovų Murray N. Rothbard darbą "Ką valdžia padarė su mūsų pinigais?"
 
Šį išsamų straipsnį galite atsisiųsti paspaudę čia.
 
Apie autorių:
 
Murray RothbardAS – ekonomistas libertaras
 
 
Murray N. Rothbardas (1926-1995) – amerikiečių ekonomistas, politinis filosofas, istorikas ir publicistas, 25 knygų ir daugiau nei tūkstančio straipsnių autorius. Remdamasis Amerikos individualizmo tradicija ir jos principus derindamas su austrų ekonominės mokyklos įžvalgomis Rothbardas sukūrė sisteminę individo laisvės ir laisvosios rinkos doktriną – libertarizmą – kuris dabar užima svarbią vietą tarp ekonominių ir politinių doktrinų.
 
Rothbardas studijavo ekonomiką Kolumbijos universitete, kur 1956 m. apgynė ekonomikos daktaro disertaciją. Nuo 1949 m. daugiau nei dešimtį metų dalyvavo austrų ekonominės mokyklos korifėjaus Ludwigo von Miseso privačiame seminare Niujorko universitete. Nuo 1966 iki 1986 m. jis dėstė ekonomiką Bruklino Politechnikos institute. Nuo 1986 m. iki mirties buvo ekonomikos profesorius Nevados universitete Las Vegase. Rothbardas neapsiribojo vien akademine veikla. Jis buvo nenuilstantis libertarizmo idėjų propaguotojas, subūręs gausų būrį sekėjų, įsteigęs keletą akademinių žurnalų ir privačių tyrimo institutų šioms idėjoms tirti ir skleisti.
 
Pirmasis ir reikšmingiausias Rothbardo veikalas, dvitomis traktatas “Žmogus, ekonomika ir valstybė” (Man, Economy, and State) (1962), tęsia ir radikalizuoja Ludwigo von Miseso traktato “Žmogiškoji veikla” įžvalgas. Rothbardas perima iš Miseso jo prakseologijos idėja, kad socialiniai mokslai ir, konkrečiai, ekonominė teorija negali imituoti indukcinius gamtos mokslų metodus, o turi vadovautis dedukcine metodologija, paremta veiksmo sąvokos analize. Iš aksiomos, kad žmogus yra veikianti būtybė, dedukuojamos visos ekonominės teoremos: veikdamas individas siekia savo padėtį pagerinti; priemonių stygiaus pasaulyje ne visi tikslai gali būti iškart patenkinti; veiksmas išreiškia pasirinkimą: tenkinami svarbiausi tikslai naudojant mažiausiai branginamas priemones; kiekvienas veiksmas kainuoja, ir toji kaina yra nepatenkinti alternatyvūs tikslai, kuriems galėjo būti panaudotos turimos priemonės (ištekliai); laukiamas rezultatas yra padėties pagerėjimas (pelnas), nors realusis rezultatas gali būti jos pablogėjimas (nuostolis); kiekvienu veiksmu individas siekia, kad rezultato vertė būtų didesnė už sunaudotų priemonių vertę ir t.t.
 
Tarpasmeninių santykių lygmenyje prakseologijos idėją Rothbardas papildo normatyviniu nuosavybės neliečiamumo principu. Ant šių dviejų atraminių stulpų jis konstruoja libertarinę teorinę sistemą, kurioje neprievartinis individų bendravimas (abipus naudingi mainai, laisvoji rinka, labdara) leidžia optimaliai išnaudoti turimus išteklius ir skleistis klestinčiai visuomenei. Jėgos ir prievartos naudojimas prieš nenusikaltusį asmenį siekiant vadinamųjų socialinių tikslų griauna šį optimumą ir yra kontraproduktyvus. Rothbardas atmeta kaip nepagrindžiamus standartinius rinkos reguliavimo ir valstybinės intervencijos į rinką argumentus. Net saugumo ir gynybos paslaugos, kurias dauguma ekonomistų ir politinių teoretikų palieka valstybės rankose, jo koncepcijoje gali ir turi būti teikiamos rinkoje. Dėl šio radikaliai kritiško požiūrio į valstybę Rothbardo sistema kartais dar vadinama anarchokapitalizmu.
   
Tolesniuose darbuose Rothbardas plėtoja ir taiko įvairioms sritims pamatines savo doktrinos įžvalgas. Knygoje “Didžioji Amerikos depresija” (America’s Great Depression) (1963) Rothbardas aiškina, jog Didžioji depresija buvo sukelta ne biržos spekuliantų ar kitokių privataus sektoriaus veikėjų – ją sukėlė pati valstybė vykdydama bankinio kredito infliaciją. Knygoje “Valdžia ir rinka” (Power and Market) (1970) jis plėtoja valstybinio intervencionizmo kritiką griaudamas standartinius argumentus už rinkos reguliavimą. Knygoje “Už naująją laisvę: libertarizmo manifestas” (For a New Liberty: A Libertarian Manifesto) (1973) jis pateikia populiarią savo koncepcijos versiją, ją papildydamas istorine Amerikos libertarizmo apžvalga ir kritine vadinamųjų viešųjų gėrybių analize. Monumentaliame keturių tomų veikale “Gimusi laisvėje” (Conceived in Liberty) (1975-1979) aprašoma ankstyvoji Amerikos individualizmo formavimosi istorija. “Laisvės etika” (The Ethics of Liberty) (1982) skiriama moralinių laisvosios rinkos pagrindų analizei, kurioje remdamasis prigimtinės teisės tradicija Rothbardas gina privačios nuosavybės instituciją ir kritikuoja net kai kuriuos laisvosios rinkos šalininkus dėl nepakankamo dėmesio ir pagarbos šiai institucijai.
 
Jau po Rothbardo mirties išėjo jo fundamentalus dvitomis “Austriškoji perspektyva į ekonominės minties istoriją” (An Austrian Perspective on the History of Economic Thought) (1995), kuriame pateikiamas panoraminis ekonominės minties raidos vaizdas ir duodami originalūs atskirų mąstytojų vertinimai, pabrėžiant, pavyzdžiui, Ispanijos scholastų įžvalgas (subjektyvistinė vertės teorija) ir Adamo Smitho klaidas (darbinė vertės teorija). Kai kurie svarbesni jo straipsniai pasirodė rinkiniuose “Ekonominės prasmės beieškant” (Making Economic Sense) (1995) ir dvitomyje “Veiksmo logika” (The Logic of Action) (1997).
 
Algirdas Degutis