Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Pranešimas spaudai: „Nemokamos“ medicinos šalyje neoficialiai už gydymo paslaugas mokėjo 25 proc. gyventojų

2008-12-23
Tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (25 proc.) yra oficialiai ar neoficialiai nemokėjęs už sveikatos paslaugas. Iš tų, kurie yra mokėję neoficialiai, ateityje, jeigu prireiktų operacijos, neoficialiai mokėtų net 87 proc.
 
Bendrovė RAIT ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) vykdo bendrą projektą, kurio siekis išsiaiškinti, ką gyventojai mano įvairiais ekonominės politikos klausimais. Lapkričio mėnesį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai per pastaruosius penkerius metus valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje yra oficialiai ar neoficialiai mokėję už gydymo paslaugas. Iš to sekantis klausimas buvo, ar jie ateityje mokėtų už operaciją bei kitas gydymo paslaugas. 
 
Reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų nemokėjo už suteiktas gydymo paslaugas. Oficialiai visą ar dalį kainos valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje yra mokėję 49 proc. apklaustųjų. Neoficialiai mokėję ar dovanoję dovanas gydytojui ar seselėms nurodė 25 proc. apklaustųjų. Iš viso kartu sudėjus oficialiai ar neoficialiai už medicinos paslaugas mokėjo 59 proc. apklausos dalyvių, jokioje gydymo įstaigoje nesilankė 10 proc., nepateikė atsakymo 6 proc.  
 
Paklausti, ar ateityje jie būtų linkę neoficialiai mokėti ar atsidėkoti už tam tikras gydymo paslaugas, apklausos dalyviai nurodė, kad už medicininius tyrimus, gydytojo konsultacijas ar siuntimą pas specialistą ar kitą gydymo įstaigą apie 50 proc. apklaustųjų neoficialiai nemokėtų, o 29-35 proc. mokėtų neoficialiai iš anksto ar po paslaugos suteikimo kaip padėką. Tuo tarpu už operaciją neoficialiai iš anksto ar po paslaugos suteikimo mokėtų net 64 proc. apklaustųjų bei 87 proc. iš tų, kurie anksčiau buvo neoficialiai mokėję už medicinos paslaugas.
 
Pasak tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, tyrimo duomenimis labai skiriasi požiūris tų, kurie lankėsi gydymo įstaigoje ar nesilankė joje, bei mokėjo neoficialiai ar nemokėjo už suteiktas paslaugas.
 
„Žmonės, kurie per paskutinius 5 metus nesilankė jokioje gydymo įstaigoje teigia, kad neoficialiai nemokėtų už operacijas (57 proc.) ir neoficialiai nemokėtų už kitas paslaugas (75-78 proc.). Tuo tarpu iš tų, kurie yra neoficialiai mokėję už kokias nors medicinos paslaugas, 87 proc. neoficialiai dar kartą primokėtų už operacijas,  43-57 proc. – už kitas paslaugas“, - sako I. Nausėdienė.
 
Pasak LLRI pezidentės Rūtos Vainienės, LR Sveikatos draudimo įstatyme teigiama, kad už „pirmines, antrines ir tretines sveikatos priežiūros paslaugas“ mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau tyrimo duomenimis, už sveikatos paslaugas žmonės linkę mokėti ar primokėti papildomai.
 
R. Vainienės teigimu, rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad dabartinis sveikatos apsaugos paslaugų finansavimo mechanizmas neleidžia gyventojams gauti pageidaujamų ar pageidaujamos kokybės gydymo paslaugų. Nors teisės aktai skelbia, kad privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokama kone viskas, bet iš tikrųjų viskas, ką gyventojai gauna, tėra eilės gydymosi įstaigose, nuslėptos gydymosi galimybės bei suvokimas, kad papildomai neprimokėjęs dažnai negausi ko pageidauji.
 
„Dabartiniam sveikatos apsaugos finansavimo mechanizmui būtinos pertvarkos. Pradėti galima bent nuo to, kad, pirma, valdžia tiksliai apibrėžtų, kokias konkrečiai medicinos paslaugas ir kokia konkrečia dalimi ar suma apmoka Privalomasis sveikatos draudimo fondas. Antra, tiksliai apibrėžus valstybinį finansavimą pačios gydymo įstaigos apsispręstų, ar numatyta suma už paslaugas jas patenkina, ar visgi jos imtų, ir jei imtų, tai kokio dydžio, papildomą mokestį už paslaugas. Trečia, draudimo fondo finansavimą už suteiktas paslaugas valstybinės ir privačios gydymo įstaigos privalo gauti vienodomis sąlygomis, kad privalomas draudimo įmokas mokantis žmogus pats galėtų pasirinkti pageidaujamą gydymo įstaigą“, - sako LLRI prezidentė.
 
Pasak jos, nenormalu ir neteisinga, kad privalomas draudimo įmokas moka visi dirbantys, tačiau sau priklausančios draudimo išmokos negali panaudoti toje gydymo įstaigoje, kurioje pageidauja. Sveikatos apsaugos finansavimo sistemai būtinas skaidrumas, kuris ne tik pagerintų paslaugas ir žmonių užtikrintumą dėl pagalbos jų sveikatai, bet ir gydytojams leistų gauti jų darbą atitinkantį atlyginimą.
 
Reprezentatyvi Rait apklausa – Omnibusas atlikta 2008 m. lapkričio  7 d. –   16d. Jos metu apklausti 1046 15-74 m. amžiaus gyventojai visoje Lietuvos teritorijoje, taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.
 
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
 
Laura DABULYTĖ
LLRI komunikacijos vadovė
Tel. 85 252 62 63,
 
 
Inga NAUSĖDIENĖ
UAB „RAIT“, Rinkos analizės ir tyrimų grupės valdybos pirmininkė
Tel. 85  269 1247