Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Valstybės biudžetas: geriau jokio nei toks

2007-11-29
LLRI pranešimas spaudai
 
Ne maisto, kuro ar būsto kainos šalyje auga sparčiausiai, o valdžios paslaugos. Statistikai Lietuvos šeimai visos valdžios paslaugos ateinančiais metais kainuos 21 643 litų (2007-aisiais ši suma siekė 16 802 Lt.) Jeigu 2008 m. nacionalinis biudžetas liktų toks pat, koks buvo 2007 m., galima būtų ne tik mažinti, bet ir iš viso atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio. Dabartinio 2008 m. biudžeto įstatymo projekto tvirtinimas būtų žalingesnis Lietuvai, nei jo netvirtinimas. LLRI ragina Seimą netvirtinti biudžeto, kol Vyriausybė nepateiks kokybiškai naujo biudžeto projekto.
 
Lietuvos laisvosios rinkos institutas ragina šalies valdžią:
• nepatvirtinti Vyriausybės pateikto 2008 m. Valstybės biudžeto projekto;
• jau ateinančiais metais subalansuoti biudžetą;
• mažinti valdžios skolą;
• mažinti valstybinio sektoriaus finansavimą;
• įvesti programų efektyvumo kriterijų sistemą.
 
Lietuvos ekonomikai augant apie 8 proc. per metus, valstybės ir nacionalinis biudžetas auga daugiau nei triskart greičiau: lyginant su 2007 m., 2008 m. valstybės biudžeto asignavimai išaugs 28,7 proc.  Pasak LLRI prezidento Remigijaus Šimašiaus, nors valdžia džiaugiasi didinamu biudžetu, pamirštama, kad būtent valdžios paslaugos pabrango labiausiai.
 
„Maisto produktų kainų augimas ir jo priežastys šiuo metu susilaukia daugiausia dėmesio, tačiau pamirštama, kad labiausiai brangsta ne maistas (metinė infliacija šių metų spalį buvo 15,8 proc.), būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (12,4 proc.), bet valdžios paslaugos (28,8 proc.). Tai reiškia, kad statistikai Lietuvos šeimai (2,5 žmogaus) visos valdžios paslaugos kitais metais kainuos 21 643 litų, kai 2007 m. 16 802 litų“, - sako R. Šimašius.
 
Jei skaičiuotume biudžeto išlaidas vienam Lietuvos gyventojui, tai kiekvienas gyventojas (įskaitant kūdikius, moksleivius, pensininkus ir kt.) institucijoms išlaikyti kitąmet sumokės tokias kainas:
 
Sektorius/Įstaiga/Progama
Kaina
Bendros valstybės paslaugos
1 603,56 Lt  
Valstybės investicijų programa
1 397,50 Lt
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga
   726,17 Lt
Valstybinė ligonių kasa
   311,76 Lt
Valstybės skolos valdymas
   247,28 Lt
Teismai
     52,42 Lt
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
     22,04 Lt
Dotacijos politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms
        5,93 Lt
 
„Deja, nacionalinis biudžetas ir vėl bus deficitinis. Tai reiškia, kad finansuojant šį deficitą valstybė ir toliau privalės skolintis. Tęsis gyvenimas ne pagal išgales, finansuojant dabartinius politikų norus ateities kartų gerovės sąskaita, nes norint išmokėti dabartines skolas, ateities valdžia privalės didinti mokesčius. Turint omenyje šiuo metu sparčiai augančią ekonomiką, taip pat didėjančią infliaciją, 2008 metais deficitas turėtų būti bent jau subalansuotas“, - LLRI prezidentas.
 
Kitais metais 834 milijonai litų planuojama skirti valstybės skolos valdymui, tai sudaro beveik 1 proc. BVP,  3 proc. nacionalinio biudžeto ir 83 proc. biudžeto deficito. Nesubalansuotas biudžetas prives prie dar labiau įsiskolinusios Lietuvos, turinčios mokėti vis daugiau vien už skolų aptarnavimą. Taigi, kuomet Lietuvos ūkis tebeauga, ir kuomet lengviau atsisakyti kai kurių abejotinų valstybės poreikių, būtina subalansuoti biudžetą.
 
Lyginant su kaimynėmis Latvija ir Estija, Lietuvos fiskalinės drausmės ir valdžios įsiskolinimo padėtis kitais metais ir vėl bus prastesnė. 2008 m. Latvija ir Estija turės perteklinius biudžetus. Trijų Baltijos valstybių užsienio skolos atsirado tuo pačiu metu - po Tarybų Sąjungos iširimo, tačiau Lietuvos skola praėjusiais metais (18,2 proc.) buvo žymiai didesnė ir už Latvijos (10,6 proc.), ir už Estijos (4,0 proc.) skolas. Nors visų trijų valstybių skolos mažesnės už Mastrichto kriterijų (60 proc.), šiuo atveju labiau derėtų orientuotis į analogiškoje padėtyje esančių kaimynų lygį, o ne lyginti save su senosiomis Europos Sąjungos narėmis, turinčiomis per dešimtmečius susikaupusių skolų. 
 
„Biudžeto projekte prognozuojama, kad 22.6 proc. nacionalinio biudžeto sudarys pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio.  Iliustratyvu tail, kad jeigu, pavyzdžiui, 2008 m. nacionalinis biudžetas liktų toks pat, koks buvo 2007 m., galima būtų ne tik mažinti, bet ir iš viso atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio, išvengiant netgi dabartinio deficito", - sako R. Šimašius.
 
 
Vertinant planuojamą didelį lėšų padidėjimą valstybės aparatui išlaikyti, LLRI ragina Seimą subalansuoti biudžetą mažinant valstybinio sektoriaus finansavimą. 2008 metais padidės visų trylikos ministerijų asignavimai: šioje kategorijoje ministerijos-rekordininkės: Susisiekimo (+93,3 proc.), Ūkio (+75,4 proc.), ir Socialinės apsaugos ir darbo (+46,2 proc.). Iš dvidešimt vienos Vyriausybės įstaigos ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, lėšos sumažės tik trims įstaigoms, o kitoms planuojami lėšų padidėjimai tarp 7 ir 91 proc. Valstybinėms institucijoms skiriamos lėšos kasmet didėja. LLRI siūlo peržiūrėti tokio didelio valstybės išlaidų augimo būtinumą, atsisakant neefektyvių programų ir mažinant valstybės aparato dydį.
 
Siekiant užtikrinti, kad lėšos skiriamos efektyviai dirbančioms ir reikalingoms institucijoms, Lietuvos laisvosios rinkos institutas dar kartą pabrėžia būtinybę įvesti „nulinio biudžeto“ ir išlaidų apgynimo procedūras. Kas trejus metus kiekvienos biudžetinės programos vykdytojai turėtų pagrįsti tos programos būtinumą. To nepagrindus, programos būtų atsisakoma, sutaupant mokesčių mokėtojų lėšas.
 
Dabartinio 2008 m. biudžeto įstatymo projekto patvirtinimas būtų žalingesnis Lietuvai, nei jo nepatvirtinimas. Nereikia laukti krizės, kad Vyriausybė sudarytų tokį biudžetą, kuriame būtų de facto laikomasi programinio biudžeto formavimo principo, subalansuotos biudžeto pajamos ir išlaidos, atsisakyta ekstensyvaus valstybės funkcijų finansavimo ir pradėti tvirti pamatai, kad ateities biudžetuose būtų išvengta iki šiol darytų klaidų.
 
Dabar yra ypač tinkamas metas esminėms reformoms, nes pertvarkytas biudžetas būtų ne tik gera startinė platforma rinkimams, bet ir leistų apsaugoti valstybę nuo finansiškai pragaištingo populizmo ir rinkimų pažadų ažiotažo.
 
 
Dėl papildomos informacijos kreipkitės:
Laura Dabulytė, LLRI komunikacijos vadovė, Tel. 85 252 62 63, El.p. Laura@lrinka.lt.