Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Aiškinamąjį raštą teisėkūroje galima išmesti per langą

Giedrius Kadziauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
2007-07-20
Komentaras, "Atgimimas"
Rentų įstatymo priėmimo istorija vėl į viešumą iškėlė Lietuvos teisėkūros problemas. Įstatymų leidėjui nepavyko skubiai, lengvai ir saldžiai priimti skandalingo įstatymo. Argumentus prieš politikų rentas norėta ne tik išmesti pro langą, bet ir suslėpti stalčiuose. 
 
Per langą, deja, išmesta Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, kuri įpareigoja kartu su Seimui teikiamo įstatymo projektu pateikti ir aiškinamąjį raštą, kuriame privalu nurodyti labai vertingos informacijos apie teikiamą projektą. Aiškinamojo rašto tikslas informuoti Seimo narius ir visus piliečius kodėl, kuo remiantis ir kam inicijavus teikiamas įstatymo projektas, kokia siūlomų pataisų teigiama ir neigiama įtaka biudžetui, verslo sąlygoms, korupcijai, ar kriminogeninei padėčiai. Aiškinamasis raštas yra labai vertingas įstatymų leidybos dokumentas, parodantis teisės akto priėmimo aplinkybes, svarstytas alternatyvas – kodėl pasirinktas vienas ar kitas teisinio reguliavimo modelis, kokie yra vertingiausi užsienio valstybių praktikos pavyzdžiai.
 
Lietuvos sąlygomis toks dokumentas yra ypač reikalingas, nes Seimas panašėja į įstatymų pataisų kepyklą, Seimo nariai siūlydami įstatymų pataisas dažnai neapsiima numatyti, kokį įvairialypį poveikį turės pasiūlymas atleisti nuo PVM pramogas ar šlauneles. Įstatymų projektai į Seimą atrieda atidunda su primygtiniu Vyriausybės palaikymu, kuriam sudėtinga atsispirti. Būtent tada, kai įstatymo tekstas nėra pakankamai aiškus, o pristatinėjantys politikai kalba viešųjų ryšių atstovų suformuluotomis deklaracijomis, įstatymo projekto aiškinamasis raštas yra esminis informacijos šaltinis Seimo nariui, valdininkui, piliečiui ar žurnalistui.
 
Rentų istorijoje aiškinamajame rašte buvo pateikti klaidingi faktai. Jame teigiama, kad visose Europos šalyse naujai neišrinkti parlamentų nariai turi socialines garantijas, kokios siūlomos ir Lietuvai. Ši išvada paremta Seimo informacijos analizės skyriaus atliktu darbu, kuriame aiškioje lentelėje sudėlioti faktai: Airijoje, nuo 2004 metų parlamentarų privilegijos apribotos ir pensija mokama tik sulaukus 65 metų amžiaus. Belgijoje pensija buvusiems parlamentarams mokama nuo 58 metų amžiaus, Graikijoje – nuo 60, Ispanijoje nuo 65, Italijoje nuo 60, Portugalijoje nuo 55 (jei parlamente išbūta ne mažiau 12 metų), Vokietijoje nuo 65 metų (jei parlamento nariu būta ne mažiau 8 metų) Prancūzijoje – nuo 55 metų. Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje atskirų pensijų sistemų parlamentarams apskritai nėra, o Estijoje nuo 2003 metų kaip tik panaikinta tokia sistema, kurią siūloma įteisinti Lietuvoje priimamu įstatymu ir jokių specialių privilegijų joje nebeliko.
 
Aiškinamojo rašto kūrėjai ir jo signatarai klaidingai suinterpretavo pateikiamus faktus. Apsimelavo. Melui padeda ir tai, kad Seimo informacijos ir analizės skyriaus pažyma yra nevieša ir kartu su įstatymo projektu nepridedama. Tiesa, ji neslapta, bet kartu ir nevieša - įprastas valstybinių dokumentų statusas. Jei Seimo informacijos analizės skyriaus medžiaga būtų „prikabinta“ prie įstatymo projekto, jei į ją būtų buvusi bent nuoroda, nežinia ar Seimo nariai būtų išdrįsę remtis klaidinga išvada – „taip yra visoje Europoje“.
 
Prie įstatymo projekto turėtų gulti arba bent jau jame turi būti paminimi visi už viešus pinigus atlikti tyrimai, studijos, analizės, kurios buvo pagrindas projektui atsirasti. Visiems Vyriausybės teikiamiems projektams yra atliekamas bazinis arba išplėstinis poveikio vertinimas, kuris siekia įvertinti, kokių ekonominių, socialinių pasekmių gali turėti teikiamas projektas – jis turėtų būti viešas ir atkeliauti iki Seimo internetinės dokumentų bazės.  Ministerijos nuolat užsako įvairiausius mokslinius ir taikomuosius tyrimus, kurie vėliau tampa pagrindu jų sprendimams. Valstybės kontrolė, 2006 metų sausį atlikusi šio klausimo tyrimą, kritikavo ministerijas, jog ne visada tinkamai pasirenkama, kas turėtų tyrimus atlikti, o tyrimai ne visada yra viešai skelbiami.
 
ES teisėkūros praktika aiški – esminiai su projektu teikiami tyrimai, konsultacijos su visuomene, prieš įstatymo projektą aptartos Žaliosios ar baltosios politikos gairių knygos yra sudėtinė teisėkūros dalis. Nors ES teisėje paprastai galima nusilaužti nosį, šie dokumentai parodo, kodėl gimsta viena ar kita idėja, kam ji naudinga ir kodėl pasirinktas toks reguliavimo variantas. Informacijos per daug – tačiau abejonė, jog vartotojas su ja nesusitvarkys nėra pakankamas pagrindas ją riboti.
 
Seimo opozicija neišpeša visos naudos iš Seimo statute numatyto aiškinamojo rašto reikalavimų. Įstatymo projekto teikėjas galėtų ir turėtų būti užpilamas naiviais, bet piliečiams rūpimais, klausimais: ar galėtumėte pagrįsti, kad Lietuvai būtina remtis Jūsų minimų valstybių praktika, kodėl nenumatytos biudžeto išlaidos, nors akivaizdu, kad prisidėjus pareigų valstybės institucijoms, joms reikės naujų biudžeto asignavimų ar pan. Galiausiai niekas nedraudžia Seimo teisės departamento užklausti, ar aiškinamajame rašte pateikti teisiniai argumentai atitinka tikrovę.
 
Teisės mokslas tikriausiai neturi atsakymo į klausimą, ar galioja teisės aktas, kurio priėmimas buvo pagrįstas žinomai melagingais argumentais. Garbingas parlamentas tokį sprendimą panaikintų. Bet arčiausias toks, bent teoriškai, yra Minske.
 
Apibendrinant galima pasakyti, kad daugiau viešumo dažnai pakaktų tam, kad blogi sprendimai nebūtų priimami. Viešos institucijos turi beveik išimčių neturinčią pareigą veikti viešai. Argumentai kuriais remiamasi Seime, analizės, studijos ar suinteresuotų asmenų pateiktos nuomonės turi būti vieša įstatymo projekto dalis, tam, kad padėtume politikams išlikti sąžiningais.