Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ant svarstyklių — antikrizinio plano padariniai

2008-11-24
Diskusija, "Ekstra"
Teksto autorius: Valdas Kvedaras, "Ekstra"
Naujosios Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius šalį iš krizės pasiruošęs gelbėti su trijų banginių pagalba. Jie savo galingomis uodegomis turėtų į valstybės biudžeto maišą papildomai suvaryti maždaug 5,3 milijardo litų. Vienas banginis bandys sutaupyti 2 milijardų litų biudžeto, antrasis tiek pat laimikio turės sužiūrėti pakėlus iki 20 proc. mokesčius, padidinus akcizus ir sumažinus PVM lengvatas. Trečiasis banginis žada pardavinėti valstybės turtą.
Ar būsimasis premjeras eina teisingu keliu? „Ekstra“ to klausė į argumentų „Ringą“ pakviestus Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorių Raimondą KUODĮ ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuotą ekspertę, Biudžeto ir mokesčių grupės vadovę Rūtą VAINIENĘ.
— Jei neskaičiuosime kitais metais planuojamos ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos, Lietuvos nacionalinis biudžetas turėtų surinkti maždaug 20 milijardų litų pajamų. A.Kubiliaus pažadai atrasti 5 milijardus litų — realybė ar utopija?
R.Kuodis: Jeigu būtų normali situacija finansų rinkose, būtų galima drąsiai didinti biudžeto deficitą, skolintis ir taip palengvinti visas laikinas krizes. Bet problema ta, kad finansų rinkos brangs. Taigi reikia veržtis diržus tada, kai, deja, labiausiai skausminga.
Jei mes būtume Estijoje, kurios biudžetas net 9 milijardais litų perteklinis, Lietuvai nereikėtų lankstytis prieš finansų rinkas, galėtume naudoti savo sukauptus rezervus ir tą deficitą finansuoti.
5,3 milijardo litų, manyčiau, yra reali suma, kuria gali būti mažinamas skolinimosi poreikis. 2 milijardais litų galima sumažinti išlaidas, dar tiek pat milijardų gauti papildomų mokestinių pajamų ir dar per milijardą — pardavus valstybės turimas „Mažeikių naftos“, kitas akcijas.
Galima sutikti, kad išlaidas būsimoji Vyriausybė sugebės sumažinti. Tačiau kas gali garantuoti, kad papildomos įplaukos į biudžetą bus tokios, kokios dabar skaičiuojamos?
R.Kuodis: „Mažeikių naftos“ akcijų kaina žinoma, ji suderėta pardavimo sutartyje. Šios pajamos turėtų būti garantuotos, valstybė turi teisę lenkams akcijas parduoti iki kitų metų rugsėjo.
Prekė kainuoja tiek, kiek yra pinigų jai įsigyti. Nepamirškime, kad šiandien — ekonominė krizė, kuri rytoj bus dar sunkesnė. Ar lenkai sutiks pirkti akcijas ir kiek už jas pasiūlys? 800 milijonų litų, kaip numatoma sutartyje?
R.Vainienė: Teoriškai kaina suderėta. Bet ar lenkai pirks, ar sumokės?
R.Kuodis: Tai jau būtų sutarties laužymas.
R.Vainienė: Kad ir kaip būtų, ne ši dalis galimų biudžeto pajamų turėtų būti abejotina. Labiausiai abejotinas A.Kubiliaus ryžtas biudžetą papildyti keičiant mokesčių sistemą.
Prisiminkime ekspremjero Gedimino Vagnoriaus ir jo finansų ministro Algirdo Šemetos vykdytas „žiauriąsias akcijas“, kai už menkiausią prasižengimą verslininkai būdavo baudžiami milijoninėmis baudomis, skaičiuojant jas ne nuo pelno, o nuo apyvartos. Taip, biudžetas tada pilnėjo, tačiau bankrutuojančių, nesugebėjusių sumokėti baudų bendrovių kaina. Taigi šiandien į klausimą lieka neatsakyta: kokia kaina būsimoji valdžia ruošiasi surinkti daugiau mokesčių?
Teoriškai galima kalbėti, kad mokesčių suplauks daugiau, tačiau faktiškai vargu ar taip atsitiks. Man regis, naujosios Vyriausybės antikrizinis planas panašesnis į siekimą nacionalizuoti žmonių pinigus, juos iš žmonių kišenės perkelti į valdžios kišenę.
Nejaugi matote užuomazgas norų, kad dalis privataus turto būtų nacionalizuota?
R.Vainienė: Kalbu apie pinigų nacionalizavimą. O mokesčiai ir yra viena nacionalizavimo formų.
Bėda dar ir ta, kad tautai iki galo taip ir nepasakyta, kokių konkrečių žingsnių bus imamasi, o išsakytos tik kelios bendros nuostatos. Antikrizinis planas yra labai aptakus, neaišku, kaip priemonės bus įteisintos: ar bus tik mokesčių tarifai pakelti, ar bus keičiama ir mokesčių bazė.
Jei valdžia užsispirs — ras būdų, kaip surinkti papildomų milijardų. Tačiau klausimas: ar reikia tai daryti? Kokie padariniai mūsų laukia?
R.Kuodis: Permainų reikia, nes nėra pasirinkimo. Liberalų, laisvosios rinkos šalininkų problema, kad jie valstybę mato atskirai, žmones — atskirai. Juk surinkti mokesčiai žmonėms grįžta viešųjų paslaugų, pensijų, algų biudžetininkams pavidalu. Taigi nėra taip baisu, koks vaizdas piešiamas, neva iš žmonių konfiskuojami pinigai ir jie kur nors išgarinami. Ir valdininkai nėra baubas.
R.Vainienė: Litas biudžete ir litas rinkoje nėra tas pat, jie turi skirtingus padarinius. Litas, išleistas verslininko, ir litas, išleistas, tarkime, Valdovų rūmams, yra skirtingo svorio. Iš verslininko atėmus litą, kaip numato antikrizinis planas, bus visiškai sunaikinti motyvai išlikti.
Tokios sumaišties mokesčių sistemoje Lietuvoje dar nebuvo. Staiga, neplanavus, neįtraukus į rinkimų programas. Ar buvo nors vienos partijos programoje tai parašyta? Partijos juk žadėjo tik naikinti lengvatas.
R.Kuodis: Bet ir krizės nebuvo nė vienos partijos programoje...
R.Vainienė: Bet krizė buvo Lietuvoje...
Na, bet apie krizę konservatoriai prieš rinkimus bent kalbėjo. Kodėl jie šiandienos planų negalėjo įtraukti į rinkimų programą? Bijota, kad žmonės nebalsuos?
R.Kuodis: Konservatorių programoje buvo kalbama apie daugumos mokestinių skylių užkaišymą. Į tai galima žvelgti filosofiškai: liberalams tai mokesčių didinimas, kitiems — teisingumo atkūrimas. Mokesčių sistema dabar taps gerokai teisingesnė. Tuo tarpu dabar daugelis ūkio sektorių atleisti nuo mokesčių: autoriai, patentininkai, žemės ūkis.
Jei kaltinate lobistus, vertėtų prisiminti istoriją, kada šios lengvatos prasidėjo. Ar ne Aukščiausiosios Tarybos — Atkuriamojo Seimo laikais, kai šalį valdė tie patys konservatoriai? Dabar jie labiausiai piktinasi, kad net ir spauda turi lengvatų, kurios, beje, kitose Europos Sąjungos valstybėse yra net didesnės.
R.Kuodis: Matote, dauguma lengvatų atsiranda dėl kilnių tikslų. Patentai — kad pirštines numezgusiai močiutei nereikėtų kurti įmonės. Sunkmečiu siekta remti kultūros, spaudos darbuotojus. Bet dabar pamatėme, kad, sakykime, pagal autoriaus sutartis ėmė dirbti žmonės, visai menkai susiję su menu. O PVM lengvatos atsirado valdant socialdemokratams: atšaldytai mėsai, vištoms, žuviai, daržovėms.
Neretai lengvatos pridengiamos socialiniais argumentais, neva mėsa atpigs. Mes turime įsitikinti dviem dalykais: ar tikrai mėsa pinga ir ar ją vartoja skurdžiausi visuomenės sluoksniai. Deja, to nėra. Pensininkai gali nusipirkti vien duonos, kruopų ir makaronų.
Visi kalba apie krizę, nors Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas ramino, kad ji Lietuvos dar nepasiekusi. Norėčiau palyginti šiandienos ir 2000 metų, kai A.Kubilius pirmąkart buvo premjeras, situaciją. Tada biudžetas tesudarė 5,6 milijardo litų, o jame žiojėjo apie 150 tūkstančių nesurinktų mokesčių skylė. Nueinanti Vyriausybė šiais metais nesugebės surinkti greičiausiai apie 800 milijonų litų, nors biudžetas — vos ne 20 milijardų. Tad nejau yra skirtumas tarp buvusios A.Kubiliaus bei dabartinės G.Kirkilo vyriausybių veiklos? Ar verta trimituoti, kaip ši Vyriausybė blogai dirbo?
R.Kuodis: Na, jeigu kalbėtume apie biudžetus, tai didžiausi biudžetai buvo G.Vagnoriaus laikais po „žiauriųjų akcijų“.
Dalios Grybauskaitės laikais biudžetas buvo sumažėjęs, dabar vėl truputį padidėjęs. Tačiau todėl, kad ateina europinės lėšos.
Sutinku, kad tiek šiandienos, tiek prieš aštuonerius metus buvęs biudžetas panašūs, sudaro apie 30 procentų BVP.
Taigi gal nereikėtų sakyti, kad Lietuvoje jau didelė krizė, į kurią atvedė nueinanti Vyriausybė?
R.Vainienė: Krizė yra rinkoje, tačiau kad ir keista, pirmieji ją pajunta biurokratai ir valdininkai.
Kalbėdamas apie lengvatas Raimondas sumaniai jas suplakė į vieną krūvą. Ne viskas, kas išvardyta, yra lengvatos.
Nesutinku, kad mokesčių nemokėjimas „Sodrai“ arba mokant juos mažesnius yra lengvata. Jeigu buvimas „Sodros“ sistemoje yra dirbančio žmogaus „apsunkinimas“, gal reikėtų panaikinti „Sodrą“?
Prisiminkime, kad dalis žmonių į „Sodros“ sistemą nepateko susiklosčius painioms aplinkybėms. Bet dabar į šią sistemą įtraukti žemdirbius, kūrybinius darbuotojus būtų mažų mažiausiai neprotinga. Mat jie gauna nereguliarias pajamas ir visiškai nepritaikyti dalyvauti „Sodros“ sistemoje.
Naujoji valdžia žada mažinti įplaukas į privačius pensijų fondus, taip ketindama užkaišyti skylėtą „Sodros“ biudžetą. Bet ar tai moralu? Ar moralu žmogui vakar pasakyti — tu taupyk pensijų fonde, o šiandien dalį lėšų atimti, nes švaistūnė „Sodra“ negali išsilaikyti?
Būsimoji Vyriausybė sako: „Sodrai“ trūksta pinigų, apdrauskime daugiau žmonių, bus daugiau įplaukų. Tačiau negalvojama, kad šiandien apsidraudęs rytoj iš „Sodros“ jau gaus išmokas. Kitaip sakant, centą įmokėjęs litą pasiims.
Šiandien valstybėje per metus algoms išmokama 35—36 milijardai litų, autoriaus atlyginimai sudaro apie 650 milijonų litų. Kiek papildomai „Sodros“ biudžetas gaus autorius apmokestinus bendru siūlomu 20 procentų tarifu? Jei sistemoje kas nors piktnaudžiauja, nereiškia, kad reikia tą sistemą sugriauti.
Nesutinku, kad ir verslo liudijimai yra lengvata. Tai tik kitokia mokesčių mokėjimo forma. Kita vertus, ateinantys į valdžią greičiausiai pamiršo, kad kasdien darbo netenka šimtai žmonių. Ką jiems pasirinkti: kurti savas bendroves ar pirkti patentą? Manau, atsisakius verslo liudijimų arba šią veiklą apmokestinus didesniais tarifais, valstybės biudžetas nesulauks tikėtų įplaukų.
R.Kuodis: Čia daug neįrodytų teiginių. „Sodra“ — kaip kokia ydinga sistema...
R.Vainienė: Jei ji būtų neydinga, žmonės eitų ir draustųsi savanoriškai. Kodėl jie to nedaro?
R.Kuodis: Čia jau banalus faktas, kodėl pasaulyje egzistuoja prievartinė „Sodros“ sistema. Todėl, kad žmonės neturi pakankamai valios susikaupti pakankamai pensijai. Jeigu ponia Rūta valios neturi...
R.Vainienė: Ne valios, o pajamų sumokėjus mokesčius nebelieka...
R.Kuodis: Žmonės per daug išleidžia, mano, kad ateis geresni laikai, tada pradės kaupti. Tie laikai neateina, žmonės skursta. Todėl ir egzistuoja prievartinės sistemos.
Jei žmonės turėtų valios, nereikėtų nei „Sodros“, nei socialinės paramos sistemos. Mūsų pensiją sudaro tik 40 procentų vidutinės algos, kai Vakaruose — du trečdaliai. Tai — tiesioginė pensininkų skurdo priežastis.
Griauti tą sistemą ar ne? Laisvosios rinkos šalininkai linkę ją griauti.
Mano požiūris labiau subalansuotas. „Sodros“ sistema yra visai efektyvi, tik reikia ją depolitizuoti ir truputį reformuoti, pavyzdžiui, pratęsiant pensinį amžių.
R.Vainienė: Na, pensijos nemokėkime, tik našlių. Ir problemos išspręstos. (Juokiasi.) Arba pratęskime pensinį amžių, kad žmogus pensijos nesulauktų...
R.Kuodis: Nėra stebuklingo būdo kelti demografinį lygį, išskyrus pensinio amžiaus didinimą. Negalime tikėtis, kad žmogus gyvens šimtą metų, o dirbs tik keturiasdešimt ir užsidirbs didesniajai gyvenimo daliai pensiją.
R.Vainienė: Nesutinku su Raimondo prielaidomis, kad žmogus neturi valios, sąmonės, kad jis tik molekulių ir cheminių reakcijų darinys.
Kai „Sodra“ atsirado, žmonės jau buvo susitaupę senatvei. Jei žmogus šiandien turi iliuzijų, kad senatvėje jis iš „Sodros“ gaus pensiją, nebetaupo. Ir „Sodra“ yra ne todėl, kad žmogus netaupo, o žmogus netaupo todėl, kad yra „Sodra“. Ji atsirado kaip valdžios dovana rinkėjams. Todėl ji negali būti politiškai padaryta nekenksminga.
Jeigu bus mažinamos įmokos į privačius pensijų fondus, ar šios įstatymo pataisos neprieštaraus Konstitucijai ir kitiems galiojantiems teisės aktams?
R.Vainienė: Tai, žinoma, problema, ir gerai būtų, kad Seimas pasitikrintų prieš priimdamas įstatymą.
Bet tai faktiškai būtų prievarta prieš žmones?
R.Vainienė: Tai būtų nuosavybės atėmimas. Tai būtų dalies žmonių, iš tų 950 tūkstančių, kurie pasirinko kaupti būsimą pensiją savo sąskaitose, dalies lėšų atėmimas. Konstitucinis teismas buvo už dirbančių pensininkų pensijas, o dabartinės savanoriškos įmokos iš tikrųjų ir yra pati tikriausia senatvės pensija.
R.Kuodis: Nauja koalicija nėra mazochistė.
O kaip papildomi mokesčiai „Sodrai“ atsilieps ūkininkams, biudžetui? Ar ir tai — teisinga politika?
R.Kuodis: Kas neturi pelno, nemokės ir pelno mokesčių.
Nereikia visų gąsdinti, kad našta užgrius pensininkus ar tuos, kurie moka mažesnius mokesčius „Sodrai“.
Manau, kad į „Sodros“ sistemą su vienodais mokesčiais reikia įtraukti visus dirbančius asmenis. Tada išnyks galimybė prieš rinkimus manipuliuoti pensijų dydžiais. Dabar pensijų sistemoje vyksta didžiulis perskirstymas: iš turtingųjų neturtingiesiems.
R.Vainienė: Arba atvirkščiai. Mažai sumoki — daug gauni.
Padidinusi akcizus naujoji Vyriausybė ruošiasi papildomai surinkti vos ne pusę milijardo litų. Ar tikrai tai bus ta priemonė, kuri papildys biudžetą? Ar nėra pavojaus, kad sumažės kasdienės paklausos prekių apyvarta, nes jos brangs, taigi yra galimybė ir mokesčių mažiau surinkti.
R.Vainienė: Padidės kontrabanda. Antra, sumažės ir legali apyvarta.
R.Kuodis: Bus keliami cigarečių, alkoholio, degalų akcizai. Šis sprendimas priimamas ne iš lengvo gyvenimo ir jis būtinas. Na, laisvosios rinkos šalininkai mano, kad akcizų iš viso neturėtų būti.
R.Vainienė: Kiek vartojo, tiek vartos. Tik prastesnės kokybės arba nelegalias prekes. Mes puikiai žinome tą praktiką, ne pirmą kartą akcizai keliami: mokesčių surinkimas beveik nesikeičia, o nelegali rinka išauga. Jei valdžia nori tokių padarinių — prašom, tegu kelia akcizus.
R.Kuodis: Prekės brangs labai nedaug.
Kita vertus, aibė žmonių nelaksto po turgus ir neieško abejotinos kokybės kontrabandinių prekių.
O A.Kubiliaus pasirinktas trečiasis kelias — suvienodinti mokesčius, biudžetą papildyti milijardu litų?
R.Vainienė: Čia mes su Raimondu sutariame — vargu ar lūkesčiai pasitvirtins.
Gyventojams mažinti pajamų mokestį nuo 24 iki 20 procentų atrodo reikšminga ir turėtų būti sveikintina. Tačiau, pakeitus neapmokestinamąjį minimumą, vidutinę algą gaunantis žmogus papildomai gaus tik 12 litų.
Žodžiu, tarifo mažinimas susijęs su bazės išplėtimu ir tai nėra taip gražu, kaip bando įteigti būsimoji Vyriausybė.
Nemanau, kad suvienodinus mokesčių tarifus papildomai bus gauta milijardas litų. Paprasčiausiai prognozuotina, kad rinkoje pasikeis dalyvių elgesys ir tikėtino matematinio-buhalterinio rezultato Vyriausybė negaus. Rinkoje negali būti taip, kad mažesnius tarifus pakeitus didesniais bus surinkta daugiau mokesčių.
Kita vertus, mes jau ne sykį įsitikinome, kad kiekvienąkart sumažinus mokesčius įplaukų į biudžetą padaugėdavo.
R.Kuodis: Mokesčių suvienodinimas labiau yra rinkodaros triukas. Ekonominė teorija siūlo skirstyti apmokestinimą: kapitalui šiek tiek mažiau, darbui daugiau.
Mokesčių suvienodinimo teorija — rinkodaros priemonė būsimai Vyriausybei tepadės parduoti siūlymų paketą sudarant iliuziją, kad visi mokės vienodus mokesčius. Tačiau to nebuvo, to ir nebus.
Nors būsimoji Vyriausybė dar neatskleidė detalaus antikrizinio plano, ko — trūkumų ar privalumų daugiau viešinamoje programoje?
R.Vainienė: Mano manymu, programa nesubalansuota. Trūkumai joje yra labai reikšmingi, o privalumai labai menki ir smulkmeniški tiek išlaidų mažinimo, tiek verslo skatinimo srityse.
Verslo skatinimo programoje apskritai nėra nė vieno protingo sumanymo. Gėda, kad dešiniosios partijos pademonstravo neišmanymą, ko verslui reikia. Gal vertėjo su verslu pabendrauti? Tuo tarpu dabar mieloje aplinkoje susėdo 4—5 asmenų kompanija ir sukūrė neaiškų planą nederindama su tais, kuriems jis bus taikomas.
Maža to, jie dar ruošiasi naikinti Mokesčių administravimo įstatyme numatytą nuostatą, jog naujas mokesčių mokėjimas įsigalios ne po šešių mėnesių, o greičiau. O tai jau nekas.
Turiu pretenzijų ir dėl antikrizinio plano turinio, ir dėl formos. Kaip jis buvo sukurptas? Nesikalbant su socialiniais partneriais. O reikėjo. Ką sakys rinka? Ar plano kūrėjai taip gerai išmano, kad geriau išmanančių nėra? Sprendžiant iš to, kaip jie parašė verslo skatinimo dalį, galima spręsti, kad apie verslą jie nieko neišmano.
Krizė nėra atlaidai, kurie leidžia trims keturiems žmonėms per tris keturias dienas sukurti planą ir pradėti jį taikyti trims milijonams. Pagaliau reikia jausti ir atsakomybę. Krizės metu bet kokį žingsnį žengti reikia itin apdairiai.
Tokie pasakymai, ponia Rūta, jūsų kolegai juokingi...
R.Vainienė: Jis visada juokiasi. Nes jam žmogus yra negyvas, o tik sraigtelis jo modelyje. Nieko čia juokinga. Greitai visi verksime.
R.Kuodis: Liberalai kodėl kenčia? Jie yra riboti. Riboti todėl, kad žiūri tik į mokesčius. Pažiūrėkite — du trečdaliai jų šnekų yra apie mokesčius, jų mažinimą. Net lenktyniauja, kuris pasiūlys didesnį gyventojų pajamų mokesčių sumažinimą.
Aš labiau subalansuotas žmogus. Kuo dabar skundžiasi verslininkai? Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Kodėl jos trūksta? Todėl, kad švietimo sistema supuvusi. O ji supuvusi daugiausia todėl, kad nebuvo pakankamai finansuojama ir tai kitu galu atsisuka prieš visus.
Kalbėti piktai apie mokesčius — tai turėti siaurą požiūrį. Reikia žvelgti į visą kompleksą. Valstybė nėra priešas. Valstybė — tai viešosios paslaugos, kurias gauna viešoji infrastruktūra, kuria naudojasi ir verslininkai.
R.Vainienė: Kokių paslaugų gaus žmonės už tai, kad mokesčiai bus pakeisti?
R.Kuodis: Finansinį stabilumą.
Grįžtant prie antikrizinės programos, ją siūlė ir rengė specialistai ar kokie nors buhalteriai, nežinantys, kas vyksta realiame gyvenime?
R.Kuodis: Galima, žinoma, menkinti planą. Tą patį galima įrodyti ir kalbant apie šio plano kritikus. Jie mato tik mokesčius.
R.Vainienė: Bet juk antikriziniame plane mokesčiai ir užima daugiausia vietos. Taigi kalbos toną šį kartą padiktavome ne mes, o plano autoriai.
O kas tikrieji plano autoriai?
R.Kuodis: Finansų ministerijos aukšti pareigūnai. Menkinti sakant, kad tai buhalterinis požiūris, nes plane vien skaičiukai, būtų per daug nekorektiška.
R.Vainienė: Bet tarp jų nebuvo mokesčių mokėtojų, kurių pinigais formuojamas biudžetas. Budelis negali aukai sukurti išlikimo plano.
Kita vertus, kiek galima pasitikėti statistikos pateikiamais skaičiais? G.Kirkilas paprašė parodyti, kad krizės nėra — Statistikos departamentas tai ir parodė. Dabar A.Kubilius paprašė, kad parodytų atvirkščiai, — taip pat parodė. Skaičiais galima sėkmingai manipuliuoti, nes jų yra labai daug.
R.Kuodis: Tai A.Kubilius sugalvojo krizę, kad pateisintų mokesčių didinimą?
R.Vainienė: Ne. Aš manau, kad A.Kubilius pernelyg išsigando krizės ir pernelyg jautriai reagavo.