Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Antikrizinio plano Lietuva dar neturi

Kaetana Leontjeva, LLRI jaunesnioji ekspertė
2008-12-08
Straipsnis, "Mokesčių žinios"
Krizei įsisiūbavus, vis dažniau girdime apie įmonių gamybos mažinimą arba stabdymą, darbuotojų atleidimus, sunkumus bandant gauti paskolą. Suprantama, tokiomis aplinkybėmis žmonės tikėjosi, kad į naujosios koalicijos krizės įveikimo planą bus įtrauktos neatidėliotinos priemonės, padedančios lengviau įveikti krizę.

Siekiant išgyventi, vieniems padėtų sprendimas panaikinti 10 proc. mokestį palūkanoms, išmokamoms į užsienį prie šaltinio, dėl kurio paskolos iš užsienio bankų yra 10 proc. brangesnės; kitiems padėtų darbuotojų atleidimo iš darbo procedūrų supaprastinimas. Investicinę aplinką pagyvintų pelno mokesčio reforma, kai reinvestuojamas pelnas nebūtų apmokestinamas, o apmokestinamas tik paskirstomas pelnas (dividendai). Visiems vienodai praverstų, jeigu mokesčių našta būtų mažinama arba bent jau nesunkėtų.

Išgyvenimo pasiūlymų yra
Krizės įveikimo plane iš dalies užsimenama apie dalį sprendimų, kurie padėtų įmonėms išgyventi. Pavyzdžiui, numatyta leisti mažinti apmokestinamąjį pelną į technologinį atsinaujinimą investuojančioms įmonėms, didinant atskaitymo ribą iki 50 proc. Tačiau jeigu koalicijos partneriai žino ir tiki, kad reinvestuojamo pelno neapmokestinimas padės įmonėms išgyventi, kodėl siūloma apmokestinti 50 proc., o ne iš viso panaikinti reinvestuojamo pelno apmokestinimą? Juk tokia pelno mokesčio reforma reikštų, kad apmokestinami tik dividendai ir panaikinamas katės ir pelės žaidimas dėl sąnaudų pripažinimo.
Tyrimai rodo, kad pelno mokesčio apskaičiavimo sąnaudos yra regresinės – kuo mažesnė įmonė ir jos apyvarta, tuo didesnis šių sąnaudų ir apyvartos santykis.
Taigi pelno mokesčio reforma labai padėtų smulkiajam ir vidutiniam verslui išbristi iš krizės, nes būtų atlaisvinti į mokesčių apskaitą ir mokesčių mažinimą nukreipti riboti įmonės ištekliai.
Krizės įveikimo plane rašoma, kad Vyriausybės programoje rengiamasi „numatyti neatidėliotinus veiksmus, supaprastinančius verslo steigimo bei bankroto procedūras, liberalizuojančius darbo santykius, sumažinančius verslą kontroliuojančių valstybės institucijų skaičių bei palengvinančius teritorijų planavimo procedūras“. Deja, šios priemonės nėra tokios konkrečios ir nebus priimtos nedelsiant, kaip kad bus pasielgta su  dauguma krizės įveikimo plane numatytų pakeitimų mokesčių politikoje.
Biudžeto deficito mažinimas taupant viešuosius finansus jau beveik pamirštas, jį užgožia koalicijos pasiryžimas didinti pagrindinių mokesčių tarifus, suvienodinant GPM, PVM ir pelno mokesčio tarifus ties 20 proc. Akiai mažiau pastebimi, tačiau ne mažiau svarbūs pakeitimai turės įtakos pagal verslo liudijimus dirbantiems asmenims.
Gali baigtis liūdnai
Dešinieji netgi užsimojo (deja, be didelio triukšmo) Lietuvoje įvesti progresinius mokesčius, taikant skirtingus neapmokestinamųjų pajamų dydžius (NPD) atsižvelgiant į pajamas vienam šeimos nariui. Įmonėms ir vartotojams daugiausia įtakos turės PVM didinimas nuo 18 iki 20 proc. Didės viso importo ir daugelio vietinių gamintojų prekių galutinio vartojimo kainos, nes įmonės vargu ar turės vidinių išteklių, kuriuos galima būtų išnaudoti užuot didinus kainas. Mažės prekių paklausa, atitinkamai mažės ir pardavimas, įmonių apyvarta, gamybos apimtys. Kai kam tai gali būti lemiamas paskutinis lašas – tikėtina, kad dar daugiau įmonių stabdys veiklą ir atleis darbuotojus.
Taigi PVM didinimas siekiant subalansuoti biudžetą ir manant, kad kiekvienas jo pakėlimas 1 procentu atneš papildomus 600 mln. Lt gali baigtis liūdnai – mažėjančiu PVM surinkimu ir didėjančiomis bedarbių gretomis. Pelno mokesčio didinimas net ketvirtadaliu – nuo 15 iki 20 proc. – irgi nebus dovana įmonėms, kurios turi ilgalaikių įsipareigojimų (pirmiausia, bankams) ir kurių pajėgumas mokėti palūkanas ir kitus įsipareigojimus iš karto sumažės.
Apmokestins, jei ir nebus ko
Ne paslaptis, kad per krizę ir pats pelnas gali mažėti, tačiau pelno mokesčiu apmokestinamas ne finansinis, o mitinis „apmokestinamasis“ pelnas. Gali būti, kad įmonė patyrė daugiau sąnaudų ir gavo mažiau įplaukų, negu planavo, tad finansinio pelno neturi, tačiau pelno mokestį mokėti privalo dėl to, kad tam tikros sąnaudos negali būti pripažintos. O kai ne viskas, kas įmonės buvo planuota, pavyksta įgyvendinti, padidės ir nepripažįstamų sąnaudų atvejų. Antikrizinis planas turėtų sutelkti dėmesį į tokias problemas, kad nedidintume nelaimių įmonėse masto.
Tačiau planuotas pelno mokesčio tarifo padidinimas reiškia, kad dar labiau išaugs finansiniai įmonių nuostoliai. Smunkant apyvartai, įmonės turės mažiau įplaukų pelno mokesčiui sumokėti, tad galima tikėtis augančio mokestinių paskolos sutarčių, taip pat ir bankrotų skaičiaus.
Antikrizinis planas net neužsimena apie tai, kad būtų keičiama avansinė pelno mokesčio mokėjimo tvarka – vadinasi, įmonės turės mokėti pelno mokestį už 2009 m. pirmus tris ketvirčius pagal derlingų 2007 m. istoriją.
Ko tikėjosi gyventojai iš koalicijos krizės įveikimo plano ir ką jiems žadėjo koalicijos partnerių rinkimų programos? Sunku vertinti TPP pažadus šioje srityje, nes jų lyg ir nebuvo. LiCS GPM žadėjo mažinti iki 20 proc., LS – iki 18 proc. Ne tokia konkreti buvo TS-LKD programa, kurioje kalbėta apie mokesčių mažinimą, jeigu lėtės ekonomika.
Ar tikrai mažės GPM?
Ką gi, ekonomika lėtėja ir GPM siūloma mažinti iki 20 proc., tačiau ar viskas yra taip, kaip atrodo? Paanalizuokime, ką antikriziniame plane siūlomi GPM pakeitimai reikš vidutinį darbo užmokestį (VDU = 2236,80 Lt) gaunančiam gyventojui. Šiuo metu galiojantis NPD yra 320 Lt, tad esant 24 proc. GPM tarifui sumokamas GPM yra 460 Lt (apvalinant skaičiavimus iki artimiausio lito).  Jeigu vienintelis GPM įtakos turintis siūlymas antikriziniame plane būtų sumažinti tarifą iki 20 proc., šis gyventojas 2009 m. mokėtų 383 Lt, arba 77 Lt mažiau. Per metus žmogaus piniginė pasipildytų nemaža suma – 924 Lt.
Tačiau antikriziniame plane numatytas dar vienas pasiūlymas, kuris turės tiesioginės įtakos sumokamų mokesčių dydžiui. Siūloma diferencijuoti NPD pagal pajamas vienam šeimos nariui: jeigu jos neviršija dviejų valstybės remiamų pajamų (700 Lt), NPD didės iki 420 Lt, jeigu neviršija trijų valstybės remiamų pajamų (1050 Lt), NPD didės iki 370 Lt. Visiems kitiems NPD nebus taikomas, tad visos jų pajamos taps apmokestinamos GPM.
Pavyzdžiui, VDU gaunančio asmens, kurio pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės nei 1050 Lt, 20 proc. GPM bus 447 Lt. Taigi jam mokesčiai sumažės labai nedaug  – vos 13 Lt  per mėnesį, 156 Lt  per metus. Gyventojai gali jaustis apgauti ne tik dėl mažesnio nei atrodo mokesčių mažinimo: koalicijos partneriai tyliai rengiasi „prastumti“ tai, ko socialdemokratai nesugebėjo padaryti per aštuonerius valdymo metus – progresinius mokesčius. Juk ne paslaptis, kad dėl NPD mūsų mokesčių sistema yra progresinė – pirmasis nulinis tarifas taikomas pajamoms iki 320 Lt, tad 24 proc. tarifas didesnėms pajamoms sumažina efektyvųjį sumokamo mokesčio tarifą (mažesnės pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu).
Palikime verslo liudijimus
Gyventojai pasijus dar labiau apgauti, jeigu bus panaikinti verslo liudijimai. Tai ne mokesčių lengvata, o tik paprasčiausia mokesčių mokėjimo forma, leidžianti gyventojams legalizuoti pajamas iš jų vykdomos individualios veiklos.
Kaip nustatė Valstybės kontrolė, 2007 m. net 101 369 žmonės vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus. Pajamų deklaracijas pateikę gyventojai vidutiniškai 2007 m. deklaravo 26 015 Lt pajamų. Nors audito ataskaitoje pateikiami duomenys apie populiariausių veiklos rūšių pajamas rodo, kad prekyba prekyvietėse ar naujų statinių statyba besiverčiantys verslo liudijimus turintys gyventojai 2006 m. uždirbdavo po daugiau nei 1000 Lt per mėnesį, tačiau vargu ar marginaline individualia veikla (pvz., batų valymu, spaudos platinimu) užsiimantys gyventojai gaudavo panašių pajamų. Siekis panaikinti verslo liudijimus ir daugiau apmokestinti „daug uždirbančius“ statybininkus ir prekybininkus labiausiai pakenks socialiai jautriausiam žmonių sluoksniui, kuriam priklausantys asmenys greičiau pasitrauks į šešėlį, nei registruos individualią veiklą ir tvarkys veiklos pajamų ir išlaidų apskaitą.
Žmonėms kelia nerimą dabartinis antikrinis planas, jie neįžvelgia, kaip didesni mokesčiai ir verslo liudijimų panaikinimas padės jiems įveikti krizę.
Tikrasis antikrizinis planas – kuris palengvintų, o ne sustiprintų krizę – dar turi būti rašomas.