Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Apie BVP smukimą

Guoda Steponavičienė, LLRI ekspertė
2000-04-12
Komentaras, Žinių radijas
Pernai Lietuvos ekonomika traukėsi. Bendrasis vidaus produktas, kuris yra pagrindinis šalies ekonomikos kiekybinio vertinimo rodiklis, per metus sumažėjo 4.1 procento. Praeitų metų pradžioje tiek oficialūs šaltiniai, tiek vietos bei užsienio specialistai prognozavo Lietuvai ekonominį augimą, tačiau šie lūkesčiai neišsipildė. Kokios gi yra tokio didelio bendrojo vidaus produkto kritimo priežastys?
          
Kaip visuomet, jų yra ir išorinių, kurios nuo mūsų nepriklauso, ir vidinių, kurios priklauso tiek nuo ekonomikos praktikų - verslininkų - sumanumo, tiek nuo verslo sąlygų palankumo. Verslo sąlygomis, pagal apibrėžimą, priklauso rūpintis valstybės valdžiai.
          
Pagrindinė išorinė ekonominio nuosmukio Lietuvoje priežastis yra sumažėję eksporto galimybės į pagrindines Lietuvos eksporto rinkas. Buvusi didžiausia rinka, kurioje Lietuvos įmonės parduodavo savo produkciją - Rusija, tapo nemoki dėl rublio nuvertėjimo. Statistikos departamento duomenimis eksportas į Rusiją 1999 metais smuko net tris kartus. Nedidelis ekonomikos augimas Europos šalyse, stiprėjantis doleris, didžiulė konkurencija ir aukšti kokybės standartai neleido Lietuvos įmonėms taip greitai kompensuoti Rytų rinkų praradimo Vakaruose.
          
Be to, visiems Lietuvos ekonomikos rodikliams didžiulę reikšmę turi Mažeikių Naftos rezultatai. Naftos perdirbimo gamyklos prastovos dėl žaliavos trūkumo atnešė įmonei 131 milijoną nuostolių, o tai ryškiai atsispindėjo gamybos, eksporto, taigi ir bendrojo vidaus produkto vertinimuose.
          
Iš vidinių ekonominio smukimo priežasčių būtina minėti netinkamą ekonominę politiką. Gerokai pasunkėjus sąlygoms Lietuvos įmonėms eksportuoti produkciją, išaugus poreikiui restruktūrizuotis, investuoti į naujas technologijas, kelti produkcijos bei valdymo kokybę, iš valstybės valdžios pusės nebuvo padaryta jokių realių žingsnių, lengvinančių veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Priešingai, mokesčių, biurokratijos, kontrolės, reguliavimų ir apribojimų našta didėjo, nors liberalizuoti verslą buvo žadėta ne kartą. Valdžios pažadai ir toliau skrieja sau, o gyvenimas velkasi sau.
          
Struktūrinės reformos - žemės ūkio, energetikos, socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo srityse tebėra būsimuoju laiku. Tiesa, apie energetikos sektoriaus restruktūrizaciją jau kalbama garsiai, apie Pensijų reformą taip pat pradedama kalbėti, tačiau sveikatos apsauga, švietimas ir žemės ūkis, panašu, dar ilgai bus oficialiai neįvardinti augimą stabdantys faktoriai. Tiesa, minėtoms struktūrinėms reformoms įgyvendinti reikia ir žinių, ir pinigų, ir laiko pasiruošti. Tuo tarpu Saulėlydžio bei Saulėtekio komisijos jau yra parengę aibę konkrečių pasiūlymų, kuriuos įgyvendinus be papildomų finansinių resursų verslo sąlygos, taigi ir prielaidos ekonominiam augimui, smarkiai pagerėtų.
          
Pirmųjų šių metų mėnesių statistika rodo tam tikrą gamybos bei eksporto atsigavimą. Jeigu šis privataus sektoriaus pasiekimas bei palankesnės išorinės sąlygos būtų sustiprinti ryžtingais valstybinės valdžios veiksmais, galima būtų tikėtis, kad pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai taps metų tendencija.
          
Žinoma, tiek vidaus, tiek išorės veiksniai yra persipynę ir įtakoja vienas kitą, todėl klaidinga būtų manyti, kad vienas kuris veiksnys galėjo lemti Lietuvos ekonomikos nesėkmes praeitais metais. Tačiau tai, kad nepalankios išorinės aplinkybės pačios savaime nenulemia šalies ekonominio rezultato įrodė Estijos bei Latvijos pavyzdžiai. Pernai Estijoje BVP smuko tik 1.5, o Latvijoje išaugo 0,1 procento. Taigi, užuot guodęsi objektyviomis priežastimis, Lietuvos ekonominės politikos formuotojai turėtų prisiimti atsakomybę už tokį didelį ekonominį nuosmukį praeitas metais.