Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Apie Lietuvos derybas su ES

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI ekspertas
2000-03-27
Komentaras, Žinių radijas
Rytoj, kovo 28 d., Lietuva praktiškai pradeda derybas su ES dėl stojimo į ją sąlygų. Derybos vyks pagal skyrius, kurių iš viso yra 31. Rytoj bus pradėta derėtis dėl stojimo sąlygų aštuoniuose skyriuose - Konkurencijos, Statistikos, Vidutinių ir mažų įmonių, Mokslo ir tyrimų, Švietimo, Kultūros ir audiovizualinių reikalų, Išorinių santykių bei bendros užsienio ir saugumo politikos. Ką reiškia šios derybos ir kuo jos svarbios Lietuvai?
          
Pirmiausia reikia pastebėti, jog Lietuva gali derėtis tik dėl pereinamųjų laikotarpių. Kitaip sakant, Lietuva privalo perimti visas ES taikomas teisės normas bei bendrus politikos principus. Klausimas - tik per kiek laiko? Tai labai apriboja derybinių klausimų ratą, tačiau nereiškia, jog Lietuvai nėra dėl ko derėtis. Esama nemaža sričių, kur greitas ES normų perėmimas būtų pernelyg brangus Lietuvos įmonėms, vartotojams ar biudžetui. Iš tokių sričių paminėtinos aplinkosaugos, transporto, žemės ūkio, mokesčių. Derybos dėl jų prasidės vėliau ir čia Lietuvos derybininkai privalo tvirtai atstovauti Lietuvos interesams.
          
Kad taip įvyktų ir kad derybose su ES iš tikrųjų kiek įmanoma būtų atstovaujama visos šalies interesams, būtina laikytis kelių sąlygų. Pirma, būtina įvertinti ES normų perėmimo poveikį šalies ūkiui, kadangi tik argumentuoti Lietuvos pusės prašymai suteikti pereinamuosius laikotarpius gali įtikinti Europos Komisiją. Beje, integracijos poveikio įvertinimas būtinas ne tik deryboms, bet ir racionalios ekonominės politikos vykdymui bei visuomenės informavimui apie Lietuvos stojimo į ES pasekmes. Ryšys su visuomene yra būtinas ir vykstant deryboms. Visuomenė privalo žinoti dėl ko deramasi, savo ruožtu derybininkai, žinantys visuomenės nuomone, gali pasinaudoti ja kaip spaudimo priemone.
          
Galiausiai, būtina apsibrėžti, kas yra tie nacionaliniai interesai, kuriems atstovauja Lietuvos derybininkai. Tai būtina norint turėti pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima pasirinkti atsiradus interesų konfliktams. Tokius konfliktus nesunku įsivaizduoti, nes kai kurios integracijos priemonės gali būti naudingos eksportuotojams, bet nenaudingos importuotojams, naudingos žemdirbiams, bet nenaudingos vartotojams ir pan. Lietuvos derybininkai turėtų orientuotis tik į nacionalinius interesus. Nacionalinius interesus galima apibrėžti kaip kuo platesnės Lietuvos visuomenės dalies interesus, visos šalies gyventojų interesus. Kokia situacija geriausiai atspindi visos visuomenės interesus? Galima teigti, jog tokiu atspirties tašku yra laisva rinka, nes būtent tokiu atveju kiekvienas ūkio dalyvis gauna didžiausią naudą. Sąlygų laisvai rinkai ir konkurencijai sudarymas turi būti ir atskaitos tašku derantis dėl ES normų perėmimo ar sprendžiant interesų konfliktus.
          
Ilgą laiką integracijos reikalai buvo tolimi visuomenei ir vyko atsietai nuo daugelio Lietuvos gyventojų. Situacija turi pasikeisti. Integracija į ES nėra išskirtinė viešosios politikos sritis, dėl jos taip pat turi būti diskutuojama, nes kitaip ji gali tapti savo izoliacijos ir politizavimo auka. O pagrindinėmis integracijos priemonėmis turi būti ekonominės reformos priemonės, kuriomis būtų baigtos kurti sąlygos rinkos ūkiui Lietuvoje.