Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Apie paskutinį Prezidento V.Adamkaus metinį pranešimą

Rūta Vainienė, LLRI viceprezidentė
2003-02-25
Komentaras, Lietuvos radijas
Vakar Prezidentas Valdas Adamkus perskaitė paskutinį savo metinį pranešimą. Reikia pasakyti, kad šis pranešimas buvo kur kas lakoniškesnis nei ankstesni. Prezidentas buvo santūrus tiek pateikdamas praėjusiųjų metų vertinimus, tiek nurodydamas gaires ir palinkėjimus ateičiai. Reikia pripažinti, kad Valdas Adamkus savo kadencijos metais į politinę kultūrą įnešė itin vertingą ir Prezidento institucijai itin derantį metinio pranešimo stilių. Pasaulėžiūrinį, vertinamą, kritišką, žvelgiantį į ateitį, įkvepiantį, padrąsinantį - tarsi švyturį. Iki šiol pasižymėjęs giliomis politinėmis ir ekonominėmis įžvalgomis ir ryžtingai padrąsindavęs vykdyti esmines rinkos reformas, nurodydamas jų kryptis, šiemet Prezidentas buvo gana santūrus, o gal ir kiek nusivylęs.
          
Nežinia, ar tai susiję su pasibaigusia kadencija, su įgyta patirtimi, su optimizmo neįkvepiančiomis šios dienos politinėmis realijomis, tačiau paskutiniam metiniam Prezidento žodžiui pritrūko jėgos ir įkvėpimo.
          
Pasidžiaugęs ekonomikos augimu nestabilios pasaulinės ekonomikos apsupty, padidintais kredito reitingais, išaugusia mažmenine prekyba ir didėjančiais indėliais, likusią pranešimo ekonominę dalį Prezidentas paskyrė probleminių sričių identifikavimui. Jis teigė, jog daugelis žmonių nepajunta gerėjančio gyvenimo, nes juos kamuoja nedarbas, mažos pensijos ar teritoriniai pajamų skirtumai.
          
Priešingai nei teigia visas sveikatos korpusas, Prezidentas labai teisingai konstatavo, jog sveikatos apsaugos reforma nepajudėjo iš vietos. Visi teritoriniai pertvarkymai, įvestos receptų knygelės, kainų nustatymo mechanizmo pakeitimai Prezidento visiškai pagrįstai nelaikoma nei reforma, nei jos etapu ar žingsniu. Mat būdamas rinkos ekonomikos šalininkas Prezidentas visuomet reformomis laikė tokius pertvarkymus, kurių rezultatas – susiformuojantys rinkos santykiai ir gerėjantis žmonių gyvenimas.
          
Praėjusiais metais priimtus sprendimus dėl pensijų reformos Prezidentas pavadino nevykusiais ir nepakankamais, kad pasirinktas modelis nepadės žmonėms užsitikrinti saugios senatvės. Taip, tai tiesa: pensijų reformos mastas nepakankamas. Tačiau nesinorėtų sutikti su Prezidentu ir visiškai nurašyti pensijų reformos. Mat priimant sprendimus dėl jos, dėl savanoriško dalies Sodros įmokos kaupimo įvyko esminis lūžis protuose, galvose, visų pirma tų, kurie tokį sprendimą ryžosi priimti. Padidinti reformos mastą, tai yra ribą, kiek procentų Sodros įmokos galima kaupti, belieka tik technikos, bet ne pasaulėžiūros klausimas.
          
Prezidentas vardijo ir kitas Lietuvos problemas: per mažai taikli valstybės parama, per lėtai modernizuojama valstybės tarnyba, švietimo reforma bestringanti vidiniuose partiniuose nesutarimuose, per daug biurokratizmo, per mažai dėmesio smulkiam ir vidutiniam verslui bei regionų plėtrai bei gaivinimui, per mažai struktūrinių fondų lėšų skiriama žmogiškųjų išteklių plėtrai.
          
Iš visų šių įvardytų problemų, nesutikti galima tik su viena – tai nepakankama regionų plėtra. Iš tikrųjų dabartinė situacija, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje koncentruojasi žmonių ir įmonių pajamos ir kurią kritikuoja Prezidentas, nėra tiek bloga. Svarbiausia - kad žmonių pajamos augtų, o tai, jog Lietuvoje natūraliu būdu formuojasi keli traukos poliai, tik džiugina. Prisiminkime, kiek problemų mes šiandien turime su dirbtinai suformuotais centrais – Ignalina, Akmene, tais pačiais Mažeikiais. Ir gal tuomet nublanks noras siekti pajamų vidurkio iš kiekvieno kvadratinio kilometro.
          
Baigdamas pranešimą prezidentas pabrėžė valdžios ir visuomenės dialogo svarbą, būtinybę imtis atsakomybės bei visą dėmesį skirti realiam gyvenimui, o ne naujoms politinėms technologijoms puoselėti. Kaip bežiūrėtum – šiemetinis Prezidento pranešimas – užgesęs. Jame jau nebebuvo to stipraus ideologinio, pasaulėžiūrinio pagrindo, kuris Prezidento pranešimams suteikdavo ypatingos jėgos. Mes pasiilgsime stiprių kalbų iš Prezidentūros.