Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Apie šešėlius ir solidarumą versle ir politikoje

Monika Kačinskienė, LLRI ekspertė
2005-03-31
Komentaras, naujienų agentūra "ELTA"
Epitetais išmargintas Lietuvos Vyriausybės šimto dienų gimtadienis, pačios Vyriausybės nuomone, pažymėjo ir kitą svarbią - sprendimų priėmimo rekordų - atkarpą; juk priimta vos ne po sprendimą per dieną, kas antrą dieną teikiant Seimui po įstatymo projektą. Būtų galima lyg ir pasidžiaugti, kad kažkas šalyje vyksta, lyg ir jaučiamas judėjimas.
 
Kita vertus, kai kasdien naujas sprendimas pakeičia senąjį, ne tik apžvalgininkai griebiasi už galvų, nebežinodami kur link žvelgti, bet ir tie žmonės, kurių veiklai tokia sprendimų kaita daro tiesioginę įtaką, pavyzdžiui, verslininkai. Arba kad ir tie verslininkai, kurie dirba šešėlyje ir apie kuriuos neseniai buvo nemažai prikalbėta.
 
Pastarųjų problemai spręsti, susirūpinus aukštais Lietuvos šešėlinės ekonomikos rodikliais Europos Sąjungos kontekste, dabar skiriama tikrai nemažai dėmesio. Tik gaila, kad visos kalbos, diskusijos ir patarimai taip ir lieka kalbų lygmeniu. Pavyzdžiui, po ilgiau nei pusdienį trukusios diskusijos su verslininkais ir Vyriausybės nariais Vyriausybės išplatintame pranešime spaudai pagrindiniais šešėlinio verslo varikliais vėl buvo įvardytas nedeklaruotas darbas, nuslėptos pajamos ir nelegalus verslas. Taigi diskusijos, nusiskundimai ir patarimai vėl buvo neišgirsti ir sugrįžta į užburtą ratą, sukariant visus šunis ant pačios nelegalios veiklos.
 
Tuo tarpu pagrindine šešėlinės veiklos augimo priežastimi dažniausiai įvardijamas ne žmonių ar verslininkų amoralumas, o neprognozuojama ekonominė politika ir jos padariniai. Taigi greičiausiai ir mūsų šalies šešėlinis verslas taip pat yra ne vakuume išaugusi nusikalstamo pasaulio struktūra, o ilgalaikės nevaisingos ekonominės politikos, sukuriančios nepalankią aplinką legaliam verslui ir ugdančios nepasitikėjimą oficialiomis struktūromis, rezultatas.
 
Pirmas žingsnis kovojant su šešėliu būtų ne vardyti ir baisėtis pasekmėmis, net ne apeliuoti į nusidėjusių verslininkų sąžinę, o tiesiog atidžiai ištirti šešėlio susidarymo priežastis ir bandyti jas šalinti. Jau seniai pripažinta, kad būtent didelė mokesčių našta, dažnas ir griežtas reguliavimas, mokesčių politikos kaita ir jos nenuspėjamumas yra vienos rimčiausių paskatų migruoti į šešėlį. O auganti šešėlinės ekonomikos dalis yra ne kas kita kaip reakcija tų individų, kurie jaučiasi valstybės prislėgti ir nebekovoja, o tiesiog pasitraukia iš oficialios ekonomikos.
 
Be abejo, galima klausti, kas čia kaltas - valstybė, užkraunanti per didelę naštą, ar pasitraukiantysis iš oficialiosios veiklos, nesugebantis ar nenorintis tos naštos pakelti. Tik beieškant kaltų vienoje ar kitoje pusėje, problema, deja, greičiausiai taip ir liks neišspręsta.
 
Galima kaltinti verslininkų moralę ir skirti dar daugiau pinigų priežiūros institucijoms, kad juos visus sugaudytų (strategija, kuri, anot paties Premjero, jau seniai nebeveiksminga). O galima ne vien tik laukti, kol prabils verslininkų sąžinė, bet ir padėti jai prabilti. Tik tam reikia nuoseklaus ir tikslingo darbo. Tačiau vietoj jo matomas nuoseklus chaosas, kai sprendimai keičiami greičiau nei priimami, tikrai nesudaro geriausių sąlygų šešėlinei veiklai legalizuoti. Netgi atvirkščiai, Vyriausybei blaškantis, mažinant/didinant/keičiant mokesčius, neapsisprendžiant dėl reguliavimo politikos, verslininkai yra savotiškai skatinami slėptis ir "pralaukti" neaiškumo laikotarpį "saugesniame" šešėlyje. Kartu žlunga jų pasitikėjimas sprendimus priimančiomis institucijomis, tirpsta jų pilietinė atsakomybė ir blogėja mokesčių mokėjimo tradicijos ir moralė. O Lietuva tuo tarpu praranda investuotojus ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
 
Ką daryti? Reikia suprasti, kad visi šešėlinę veiklą skatinantys veiksniai yra glaudžiai susiję. Ir kad pastūmus vieną kaladėlę, labai lengvai krenta visos į ją atremtos. Pirmiausia, be abejo, reikėtų paanalizuoti problematiškiausias sritis - darbo apmokestinimą ir reguliavimą. Nes kuo didesnis skirtumas tarp darbo kainos oficialioje ekonomikoje ir pomokestinių pajamų iš darbo, tuo daugiau atsiranda paskatų išvengti to skirtumo ir dirbti šešėliniame sektoriuje. O kadangi tas skirtumas tiesiogiai priklauso nuo socialinio draudimo sistemos ir bendros mokesčių naštos dydžio, būtent šie sektoriai vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant ir auginant šešėlinį verslą.
 
Neveltui Vyriausybės siūlymas mažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 33 iki 24 proc. buvo šiltai sutiktas ir gyventojų, ir ekonomistų bei daug kartų pripažintas vienu iš veiksmingesnių žingsnelių (nes būtų per skambu tai pavadinti tikru žingsniu) kovoje su šešėline ekonomika. Tačiau ir ši iniciatyva vis dar kybo ore ir laukia galutinio sprendimo bei įmanomų pereinamųjų laikotarpių scenarijų. Taip pat neveltui kelių mokesčio palikimas, senu ar nauju vardu, yra pripažįstamas kaip rimtas žingsnis atgal - ne tik mokesčių naštos, bet ir pasitikėjimo prasme (jau net neskaičiuojant to, kad jis neatitinka ES teisės reikalavimų).
 
Kitas svarbus žingsnis būtų bendradarbiauti su verslininkais. Ne tik kovoti su jais kaip su amoraliais piliečiais ir valstybės priešais, bet inicijuoti dialogą, ne tik reikalauti legalizuoti veiklą ir susimokėti mokesčius, bet ir patiems žengti žingsnį, kad taip įvyktų. Juk žmonės pasitraukia iš oficialios veiklos ne todėl, kad "buvimas šešėlyje" būtų labai gundanti ir žavi perspektyva, o todėl, kad oficialiai jie dažnai tiesiog neišgali išsilaikyti. Lietuvių amoralumas, nors ir aiškiai matomas valdžios atstovams, nėra nei visuotinis, nei įgimtas. Kaip ir prastos mokesčių mokėjimo tradicijos. Jos neatsiranda savaime, jos yra kuriamos.
 
Jei Vyriausybė prašo iš verslininkų aukštesnės moralės ir solidarumo, ji taip pat turėtų elgtis kaip partnerė, norinti (ir tikrai galinti) ugdyti tą solidarumą. O šešėliuose priimami sprendimai, apie kuriuos visuomenė yra informuojama ex poste facto, o verslininkai sužino jau susiplanavę savo veiklas ir biudžetus, ekonomikos šešėlio nemažina. Taigi siekiant sulaukti mažėjančio šešėlio versle, pirmiausia reikėtų mažinti šešėlį politikoje.
 
***
 
Šis komentaras yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir LLRI bendro projekto dalis.