Praėjusią savaitę smulkiesiems verslininkams atstovaujantys asmenys įsiprašė pas j. e. Lietuvos Respublikos Prezidentą. Tikslas – papasakoti Prezidentui apie smulkų ir vidutinį verslą ištikusias naujas problemas ir paprašyti Prezidento, kad šis paskatintų valdymo institucijas puoselėti strateginį požiūrį į smulkųjį ir vidutinį verslą.

          

Pirmas dalykas - Prezidentas apie smulkaus verslo problemas jau žinojo ir pats. Prezidentui nerimą sukėlė gautos žinios, kad pastaruoju metu užsidarė itin daug individualių įmonių, o jų bendras skaičius sumažėjo net 34 procentais. Pagrindinė tokio individualių įmonių užsidarymo priežastis – pakeistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, numatantis, kad individualių įmonių savininkai draudžiasi ne tik bazinei pensijai, kas mėnesį mokėdami apie 74 litus, bet ir papildomai pensijos daliai 15 procentų tarifu apmokestinant savininkų gautas pajamas. Reikalavimas draustis papildomai pensijos daliai netaikomas, jei individualios įmonės savininkas yra apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. jei turi darbo santykių.

          

Kiek žinau, nemažai individualių įmonių savininkų ėmė ir įsidarbino fiktyviai vieni pas kitus, mokėdami vieni kitiems po minimalų atlyginimą ir taip užsitikrindami atlaidus nuo 15 procentų „Sodros“ įmokų ir dar papildomai gaudami visas „Sodros“ garantijas, kurių nebūtų gavę kitu atveju. Kitaip tariant, išradingieji verslininkai „Sodros“ įmokų padidinimą pavertė „Sodros“ įsipareigojimų padidinimu. Ir jei iki šiol „Sodra“ veikė perskirstydama lėšas iš turtingųjų neturtingiesiems, tai neabejodama galiu prognozuoti, kad ši kryptis tikrai keičiasi 180 laipsnių kampu.

          

Toliau gilinantis į smulkaus verslo padėtį, reikia pridurti, jog Ūkio ministerija spendžia dar vienus spąstus individualiosioms įmonėms. Rengiamame Individualių įmonių įstatymo projekte numatoma, kad vienas asmuo galės būti tik vienos individualios įmonės savininku. Toks apribojimas - nepagrįstas, o argumentai, kodėl jis taikomas, - kuo lengviausiai paneigiami. Saugikliai, kuriuos tikimasi įstatymu suteikti, – neefektyvūs, o ir nereikalingi. Projektas kol kas dar svarstomas, ir reikia tikėtis, kad bus pakeistas. Tačiau šiandien individualių įmonių savininkams siunčiamas signalas yra labai bauginantis – turimas įmones gali tekti likviduoti. Kas tai? Užmojis prieš smulkųjį ir vidutinį verslą?

          

Bet grįžkime prie smulkiųjų verslininkų vizito pas Prezidentą. Ko jie norėjo iš Prezidento, kalbėdami apie šio verslo problemų sprendimus? Smulkieji verslininkai, kaip ir kadaise prašydami pigių kreditų, pinigų, lengvatų ir privilegijų, išsiskyrė stulbinančiu prašymu. Prezidento jie paprašė papildomų valdininkų, paprašė įsteigti naują kontorą, kuri rūpintųsi smulkiuoju ir vidutiniu verslu. O šventas naivume! Gal ir mokėdami gerai daryti savo verslus, mūsų mažieji verslininkai vis dar turi neišmatuojamo naivumo, tikėdamiesi, kad problemų sprendimas priklauso nuo biurokratų skaičiaus.

          

Reikia tikėtis, kad Prezidentas, suprasdamas tikrąsias problemų priežastis, nesusivilios tokiu paprastu pseudo sprendimu. Nes smulkiajam verslui reikia ne biurokratų, o sprendimų, kurių bent jau trys neatidėliotini turėtų būti tokie: pirma, panaikinti valstybinio socialinio draudimo reikalavimą papildomai pensijos daliai, antra, nepriiminėti ydingo Individualių įmonių įstatymo ir negąsdinti parengtu projektu verslininkų, nedelsiant išbraukti iš projekto nuostatas apie numatomus apribojimus turėti tik vieną įmonę. Ir, trečia, nedelsiant atsisakyti specialios apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, nelaukiant PVM įstatymo pakeitimų ar dar kokių nors oro permainų.

          

O jei grįžtume prie Prezidento, šią savaitę pažymėsiančio 100 dienų prezidentavimo sukaktį, darbo vertinimų, reikia pasakyti, kad per 100 dienų buvę veto buvo itin taiklūs ir argumentuotai parinkti. Tai teikia vilčių, jog ir smulkaus verslo atveju bus pasirinktas ne biurokratų skaičiaus didinimo kelias, bet įstatymų iniciatyvos ar blogų įstatymų veto kelias.