Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ar metus dirbanti Algirdo Brazausko Vyriausybė tęsi duotus pažadus?

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI ekspertas
2002-07-08
Komentaras, "Kauno diena"
Ši Vyriausybė praktiškai per pusę metų sugebėjo iš esmės pakeisti net keturis pagrindinius įstatymus - Pelno mokesčio, PVM, Akcizų ir Gyventojų pajamų mokesčio. Tiesa, pakeitimus ji vykdė ne vadovaudamasi programos nuostatomis, o daugiausia skatinama integracijos į ES. Vieni pažadai neįgyvendinti, kiti – įgyvendinti ne taip, kaip planuota, arba įgyvendintos visai nenumatytos priemonės. Nors pelno mokestis įmonėms buvo sumažintas, kartu buvo panaikintas nulinis tarifas reinvestuojamam pelnui. Verslo bendruomenė ne veltui priešinosi tokiam sprendimui - planuojama, jog per šiuos metus įmonių investicijos sumažės dešimtadaliu, palyginti su pernai. Nors ir buvo atsisakyta akcizo mokesčio prabangos prekėms, jo vietoje atsirado vartojimo mokestis. Nors neapmokestinamasis minimumas ir buvo padidintas, tai tapo tik formaliu pajamų padidėjimu, nes brangs kiti produktai dėl didinamo akcizo. Bene skaudžiausia, jog liko neišpildytas pažadas visiems Lietuvos gyventojams – sumažinti pajamų mokestį iki 29 proc.
 
Socialinei politikai žadėta skirti ypač daug dėmesio (nenuostabu, taip lyg ir turėtų būti sprendžiant pagal partijų pavadinimus). Tačiau paaiškėjo, kad tai tik retorika. Bene opiausia sritis - pensijų sistemos reforma, kurios pertvarkai ruošiamasi jau ne vienerius metus, taip ir neprasidėjo. Realiai atėjus laikui vykdyti pensijų reformą, valdančioji koalicija pademonstravo neryžtingumą ir nekompetenciją. Šiuo metu reforma nei vykdoma, nei jos atsisakyta, ji įklampinta į neproduktyvias diskusijas tarp Vyriausybės ir Seimo, o atmetus reformos projektą nebuvo pateikti jokie kiti reformos modeliai ar variantai. Tai, ką siūlo Socialinių reikalų komitetas nėra pensijų reforma ir esamų problemų pensijų sistemoje nesprendžia.
 
Žemės ūkio politikos srityje išryškėjo keli bruožai. Nepaisant noro sukurti sąlygas efektyviam ir konkurencingam žemės ūkiui, daugelis priimtų Vyriausybės sprendimų (pvz., grūdų ir cukraus kainų reguliavimas, rinkos apsaugos priemonių taikymas) kaip tik lėtina žemės ūkio reformą ir mažina ūkininkų paskatas rengtis konkurencijai ES rinkoje. Sprendimai žemės ūkio srityje rodo, kaip Vyriausybė iškelia siaurus interesus aukščiau šalies ekonomikos plėtros ir visos visuomenės interesų: tai liudija ir ketinimai iš naujo derėtis dėl pereinamojo laikotarpio žemės pardavimui. Žemės ūkio politika iliustruoja nesugebėjimą ir ryžto stoką kurti sąlygas konkurencijai žemės ūkyje, nesugebėjimą planuoti ir imtis esminių priemonių, paprastai reaguojama į garsiausiai protestuojančių reikalavimus, bet tuo pačiu trūksta dėmesio tokioms svarbioms reformoms kaip nuosavybės teisių į žemę atkūrimo užbaigimas, kuris labai svarbus ir žemės ūkio, ir kaimo plėtrai.