Ką bendro turi Nicos gatvėse susirinkę ES vadovų sprendimais nepatenkinti protestuotojai bei mūsų šalyje nepasitenkinimą "Lietuvos telekomo" sprendimais reiškiantys žmonės? Nors demonstracijų ir protestų priežastys yra skirtingos, tačiau bendras jų bruožas yra tas, kad jie nukreipti į neteisingus taikinius ir siūlo neteisingus problemų sprendimus.

          

Protesto akcijos Nicoje - viena iš pastaruoju metu paplitusių nepasitenkinimo augančiais ekonominiais ryšiais, tarptautine prekyba ir stambiomis korporacijomis išraiškų. Tokie protestai, kurie kyla ir Pasaulio prekybos organizacijos ar Tarptautinio valiutos fondo susitikimų metu, dar vadinami protestais prieš globalizaciją, tačiau dažniausiai juose keliami kaltinimai ir reikalavimai turi mažai ką bendro su globalizacija, išskyrus nebent tai, jog sutraukia pačias įvairiausias nepatenkintųjų grupes iš įvairiausių pasaulio šalių. Tarptautinė prekyba ir stambios kompanijos kaltinamos įvairiausiais blogiais: neva jos sukuria sąlygas darbo jėgos išnaudojimui, neturtingųjų gyventojų skurdinimui, aplinkos taršai, neteisingai konkurencijai, būdamos užsienio subjektais apiplėšia jų buvimo šalis ir pan. Tačiau iš tikrųjų minėtos blogybės paprastai labiausiai pasireiškia ten, kur yra ribojama prekyba, kur vardan "teisingos" konkurencijos yra ribojama tikra konkurencija.

          

Panašiai vyksta ir diskusijos dėl "Lietuvos Telekomo" planų nuo 2001 m. padidinti tarifus vietos pokalbiams, panaikinti nemokamą pokalbių valandą bei kitų sprendimų. Suprantama, jog telekomunikacijų paslaugų kainų augimas nenaudingas jų vartotojams. Tačiau šiuo nepasitenkinimu iš karto skuba pasinaudoti politikai ir kiti veikėjai, nelikę gilintis į problemos priežastis, bet linkę nepaisyti tokių esminių teisinės valstybės vertybių, kaip pagarba pasirašytiems susitarimams bei privačiai nuosavybei.

          

Sąmoningai ar nesąmoningai susitarimų bei privačios nuosavybės negerbia tie, kurie siūlo neleisti "Lietuvos Telekomui" didinti pokalbio tarifų, papildomais įstatymais reglamentuoti telekomunikacijų paslaugas ir pan. Pagrindinė problema yra ta, jog prieš keletą metų parduodant "Lietuvos Telekomo" akcijas buvo sutarta suteikti jam monopolinę padėtį. Tai įtvirtinta ir Telekomunikacijų įstatyme, kur teigiama, jog iki 2002 m. pabaigos pagrindinis fiksuoto telefono ryšio operatorius turi teisę būti vieninteliu tiekėju. Pagrindinė kainų kilimo priežastis yra konkurencijos ir rinkos trūkumas šioje srityje, o ne per mažas telekomunikacijos paslaugų reglamentavimas. Beje, pačiame įstatyme jau yra numatytas pakankamas reglamentavimas, tik jis nebuvo iki šiol vykdomas ir jei bus vykdomas, neišspręs kainų klausimo.

          

Tai turėtų suprasti ir tie politikai, kurie tikisi padėti vartotojams siūlydami apriboti Telekomo teisę kelti kainas. Galbūt tokie apribojimai laikinai atitolintų kainų augimą, tačiau pagrindinė priežastis - konkurencijos trūkumas šioje srityje - liktų nepašalinta. Tuo tarpu kainų reguliavimas pažeidžiant pasirašytą susitarimą turėtų ilgalaikes neigiamas pasekmes investiciniam klimatui bei naujų paslaugų teikėjų įėjimui į šią rinką pasibaigus monopolijos laikotarpiui. Pasirašytų sutarčių sąlygų peržiūrėjimas ir privačių įmonių veiksmų ribojimas gali tik dar labiau sumažinti investicijas ir ekonominę plėtrą Lietuvoje. Nuo to labiausiai nukentėtų kaip tik tie, kam tokiais sprendimais norima padėti.

          

Todėl reikėtų pripažinti, kad suteikiant Telekomo pirkėjams monopolijos teises ir apribojant konkurenciją buvo pasielgta neteisingai, tačiau reikia gerbti pasirašytus susitarimus ir aiškiai išreikšti ketinimą nuo 2003 m. sudaryti sąlygas laisvai konkurencijai šioje srityje. Tikėtina, jog vien konkurencijos grėsmė anksčiau ar vėliau privers ir "Lietuvos Telekomą" pradėti mažinti veiklos kaštus ir paslaugų kainas. Konkurencija ir laisvas įėjimas į telekomunikacijų rinką gali suteikti kur kas didesnį postūmį ir informacinės visuomenės plėtrai, nei bet kokios kuriamos komisijos. Galiausiai, reikia tikėtis, jog šis pavyzdys taip pat paskatins ateityje sparčiau sudaryti sąlygas konkurencijai kitose infrastruktūros srityse bei apsaugos politikus nuo pagundų suteikti išskirtines sąlygas valstybinių įmonių pirkėjams.