Seimas svarsto Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tačiau regis ne apie visų jų įgyvendinimą ir poveikį pagalvota. Dalis siūlomų draudimų paremti išsigalvojimu ir nepagrįstais įtarimais, o ne priežastiniais ryšiais. Šiame komentare aptarsiu ne viešai linksniuojamus ir kontrargumentais pamaitintus suvaržymus: alkoholio laiko prekybos apribojimo grąžinimą, būsimą draudimą prekiauti kioskuose ar degalinėse, bet keletą kitų svarstomų pasiūlymų. Visi sutinkame, kad augantis  nepilnamečių alkoholio vartojimas, dažnos girtų sukeltos nelaimės keliuose, alkoholio vartojimas  darbo vietoje yra problemos, kurias nedelsiant reikia spręsti. Tačiau vaistai neturi būti blogesni už ligą.

 

Seimo sveikatos reikalų komitetas po diskusijų pritarė šūsniui Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, kurios demonstruoja, jog alkoholio kontrolės šalininkai jaučia turį visuomenės ir Seimo daugumos pritarimą, todėl gali atsiduoti kūrybiškai nuotaikai. Komiteto vertinimu, tai jog urmu priimama daug pataisų parodo „kompleksinį požiūrį“ į alkoholio kontrolės problemas. Draudimų gausa ir įvairovė, deja, nėra kompleksiškumas, atvirkščiai, draudimų pagrindimas vien visuomenės sveikatos tikslais, pro ausis praleidžiant teisėtvarkos ar ekonominius argumentus, rodo izoliuotą požiūrį.

 

Siūlomų apribojimų užmojai platūs, „kūrybiški“ ir vartotojų įpročius tikrai pakeisiantys – „tvirtai apsisprendę“ alkoholio vartotojai pasirūpins, kaip apeiti užkardas, o didžiausią įtaką jie turės atsitiktiniams vartotojams. . Sprendimai perdėm nenuoseklūs, kad būtų galima tikėti jų nuoširdumu. Teigiama, kad rugsėjo pirmoji turėtų simbolizuoti blaivumą, tačiau tam apribojamos tik parduotuvės, o girtėti baruose ir restoranuose leista; kioskuose prekyba alumi (pagrindiniu kioskelių pajamų šaltiniu) uždraudžiama, nors greta galima įsigyti prekybos centre ar nedidelėje parduotuvėje.

 

Tačiau yra ir keletas vertų dėmesio pasiūlymų, kurie mažiau aptarti. Sveikatos komitetas mano, jog reikėtų drausti nepilnamečiams iki 18 metų turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Septyniolikmetis gali būti kone pilnaverčiu darbo rinkos dalyvių, krauti prekes parduotuvėje, dirbti statybose ar prekyboje; jis taip pat gali sudaryti santuoką, turėti vaikų; jis turi beveik visas teises, kaip elgtis su savo finansiniais ištekliais. Jis atsako už visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimus ir nusižengimus. Tačiau septyniolikmečiui universiteto studentui ar aukštesniosios profesinės mokyklos mokiniui gurkšnoti alų taps nelegalu. Nelegali bus ir vyno taurė šeimos šventėse ir kitose net ir Seimo nariams įprastose situacijose. Beveik devyniasdešimt procentų Lietuvos aštuoniolikamečių yra ragavę alkoholio – naujoji nuostata, visus juos pavers pažeidėjais. Seimo komiteto žingsnis siaurinant alkoholio vartojimo ribas yra rimtas – šiandien pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nepilnamečiui iki 16 metų draudžiama pasirodyti girtam, bei vartoti alkoholinius gėrimus viešose vietose. Jei naujasis įstatymas būtų priimtas vartoti ir turėti  alkoholio nepilnamečiai negalėtų ne tik viešoje vietoje, bet ir privačiai. Neaiški ir gėrimo turėjimo sąvoka, ar asmuo neturintis 18 metų ir būdamas vienas tėvų namuose tuo metu turi alkoholį ar ne?

Dar viena siūloma naujovė kels šypseną ir šiek tiek kasdienių rūpesčių. Gyventojams bus draudžiama automobilių salonuose vartoti alkoholio produktus, juos laikyti ir gabenti atidarytoje pakuotėje, išskyrus autotransporto priemonėse, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos. Pagrindinė tokio draudimo prielaida, kad vairuotojai negali negerti jeigu automobilio salone yra atidaryto alkoholio, tačiau jei jis uždarytas, tai vairuotojas ir keleiviai yra saugūs. Visgi keista, kuo remiantis laikoma, kad didžioji vairavimo išgėrus problema yra alkoholio vartojimas automobilio salone. Taigi atvertus alkoholio butelius galėsite vežti tik bagažinėse. O jeigu jūsų automobilis su hečbeko ar universaliu kėbulu, yra džipas, minivenas ar kabrioletas (kur salonas nėra atskirtas nuo bagažinės) vargu ar apskritai galėsite atidarytą alkoholį transportuoti iš taško A, į tašką B. Draudimas automobilių salonuose gabenti, laikyti ar vartoti alkoholinius gėrimus - fasadinis bandymas spręsti piktnaudžiavimo alkoholiu ir vairavimo problemą. Siekiama kontroliuoti situacijas, daugelis kurių nekelia jokios socialinės grėsmės. Potencialiais pažeidėjais taps veikėjai su alaus ar viskio buteliu kuprinėje važiuojantys viešuoju transportu ar taksi iš vieno miesto galo į kitą. Draudimas palies situacijas, kurios yra visiškai priimtinos, pradedant vestuvininkų limuzinu, ar turistine kelione po Biržų alaus daryklas. Nevalingai norisi juokauti apie skatinimą keleiviams alkoholį susipilti į vidinę tarą prieš automobiliui pajudant.

Įtarimas, kad vien butelio buvimas gali sugundyti vairuotoją dėl savo nepagrįstumo neturėtų būti naudojamas kaip argumentas viešojoje politikoje. Tokios priemonės jei ir turi įtakos, tai daugiau tiems asmenims, kurie ir šiandien atsakingai vartoja alkoholinius gėrimus. Iškyla klausimas, kaip apskritai transportuoti atidarytus alkoholinius gėrimus? Galbūt atsiras specialus leidimas pervežti atidarytam buteliui iš Vilniaus į Kauną?

 

Dar vienas sugriežtinimas ragina galvoti apie visišką Seimo narių atsipalaidavimą priimant įpareigojančias nuostatas. Siekiama sugriežtinti vieną teisiškai neįgyvendinamą reikalavimą draudžiantį prekiauti alkoholio produktais mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams skirtų prekių dalis sudaro 50 ir daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos. Iš esmės norima, kad šalia vaikų žaislų nebūtų prekiaujama alkoholiu. Tačiau realybėje nėra teisinių prielaidų tam, kad mažmeninės prekybos įmonės galėtų šį reikalavimą įgyvendinti. Nėra jokios įpareigojančios klasifikacijos, kokios prekės skirtos vaikams, o kurios ne. Kombinuotoji prekių nomenklatūra (išsamiausia muitų tikslams vartojama prekių klasifikacija) nepateikia sistemiškos vaikams skirtų prekių klasifikacijos, tik keliolika prekių yra skirtos vaikams arba kūdikiams (pvz., 9501.00 Žaislai su ratukais, pritaikyti vaikams važinėtis). Todėl mažmeninės prekybos įmonė, net ir norėdama, neturi galimybių pagal galiojančius klasifikatorius tiksliai įvertinti savo prekių, kurios skirtos vaikams ir todėl negali įvertinti, kiek procentų apyvartos jos sudaro. Šis draudimas sudaro galimybes tiek prekybininkams, tiek kontroliuojančiai institucijai manipuliuoti prekių paskirtimi. Viską galiausiai supainioja argumentas, jog yra nemažai vaikams skirtų prekių, kurių vaikai patys neperka – sauskelnės, košelės ir kitos kūdikiams skirtos prekės. Taigi įstatymų leidėjas lenda giliau į mišką, o ką daryti kontroliuojančioms institucijoms ir parduotuvėms, nežinia. Svarstymo metu šią nuostatą įgyvendinanti Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba turėjo galimybę pasiguosti, kad nėra kaip tokios nuostatos įgyvendinti, deja, tada reikėtų atsakyti, kodėl taip ilgai laukta žinant, jog neįmanoma įgyvendinti. Nutylėta.

 

Pateikti pavyzdžiai rodo, kad ant sparnų esančių Seimo narių valia stipresnė už argumentų galią. Kai kitą kartą dūsausite dėl nepagarbos teisei, Seimui ar teismams, prisiminkite, kaip Seimas pats sau įsišauna į koją buldozeriu pritardamas įstatymams, kurie įsiveržia į sveiko žmogaus privataus gyvenimo ribas, yra tokie neaiškūs, kad tylėdamos springsta įgyvendinančios institucijos, ir galiausiai gyvenimas teka, kaip tekėjęs.