Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Beveik laisva šalis

dr. Remigijus Šimašius, LLRI viceprezidentas
2006-01-18
Komentaras, Lietuvos radijas
Ekonomiškai laisvas žmogus nebūtinai bus turtingas, nes galbūt nesugeba kitiems žmonėms pasiūlyti pageidaujamų gėrybių arba tiesiog tingi dirbti. Tačiau ekonomiškai nelaisvas žmogus iš principo negali būti turtingas, nes iš jo tiesiog atimta galimybė siekti savo gerovės. Tai iliustruoja ir kuo įvairiausi šalių laisvės, konkurencingumo ir gerovės lygio vertinimai. Ekonomiškai laisviausios šalys paprastai yra laikomos ir konkurencingiausiomis. Laisviausių šalių ekonominė gerovė bent dvigubai lenkia „beveik laisvų“ šalių ekonominę gerovę ir dar daugiau – „daugiausiai nelaisvų“ šalių ekonominę gerovę.
 
Šiaurės Amerikos ir Europos regiono šalyse per praėjusios metus ekonominės laisvės padaugėjo, tačiau Lietuva išliko praktiškai nepasistūmėjusi į priekį, o kaimynės Estija ir Latvija netgi smuko žemyn. Tokius rezultatus rodo naujausias JAV ekonominių tyrimų organizacijos „Heritage“ fondo ir prestižinio ekonominio leidinio „Wall Street Journal“ rengiamas ekonominės laisvės indeksas. Kaip ir anksčiau, Lietuva išlieka „beveik laisvų“ šalių grupėje ir užima 23 vietą tarp 161 valstybės.
 
Kaimyninės šalys per metus patyrė nemažą ekonominės laisvės nuosmukį: Estija iš 4-osios vietos smuko į 7-ąją, bet vis dar yra tarp „laisvų“ šalių (ir, kaip matome, gerokai lenkia Lietuvą), o Latvija iš 28-sios vietos atsidūrė 39-ojoje. Estijos laisvę smarkiai apkarpė Europos Sąjungos reikalavimai prekybos politikos srityje ir didėjančios valstybės išlaidos. Latviją žemyn stumtelėjo išaugusi mokesčių našta ir infliacija.
 
Į laisviausių šalių penketuką patenka jau daugiau nei dešimtmetį pirmaujantis Honkongas, po jo eina Singapūras, Airija, Liuksemburgas, o 5-ąją vietą dalijasi Islandija ir Didžioji Britanija. Tarp labiausiai suvaržytų šalių ekonominės laisvės prasme lieka Šiaurės Korėja, Iranas, Mianmaras, Zimbabvė, Venesuela ir Libija. Greta jų rikiuojasi ir kaimyninė Baltarusija, užimanti  151 vietą.
 
Ekonominės laisvės indeksas puikiausiai atskleidžia, kas lemia šalies konkurencingumą. Tarkime, šiais laikais įprasta baimintis konkurencijos iš Tolimųjų Rytų valstybių, visų pirma – Kinijos. Tačiau stebint valstybių ekonomikas visiškai akivaizdu, kad ekonomiškai laisviausios šalys jau seniai prisitaikė prie globalių pokyčių, ir Kinijos konkurencija joms nebaisi. Jose jau seniai beveik negaminama tai, kas sunkiai gali konkuruoti su pigesne masine Kinijos produkcija. Tuo tarpu netgi ekonomiškai beveik laisvose šalyse, įskaitant ir tokias kaip Lietuva, Kinijos konkurencinis spaudimas yra tarsi naujiena, nuo kurios ir toliau bandoma slėptis, o ne ją išgirsti ir prie jos prisitaikyti.
 
Jau 12 metų skaičiuojamas ekonominės laisvės indeksas – gera Lietuvos pasiekimų ir nesėkmių iliustracija. Džiugu, kad Lietuva šio indekso vertinimu per dešimtmetį padarė vieną didžiausių šuolių pasaulyje ekonominės laisvės link. Nenuostabu, kad ir reformų rezultatais Lietuvos žmonės gali džiaugiasi labiau nei daugelis kitų posocialistinių šalių, kurių reformos buvo panašesnės į trypčiojimą vietoje arba apskritai nevedė ekonominės laisvės link.
 
Didžiausi Lietuvos pasiekimai ekonominės laisvės prasme yra gera pinigų politika, nuo valiutų tarybos modelio įdiegimo vertinama aukščiausiu balu, taip pat bankų ir finansų reguliavimo politika. Labiausiai šalies reitingą smukdo didelė biurokratija ir išplitusi korupcija, vis dar nepakankamai patikima teismų sistema, reguliuojamos kainos, su reguliavimu susijusios kliūtys užsienio investicijoms. Tarkime, Estija šiose Lietuvos ekonominės laisvės įvertinimą smukdančiose srityse turi pastebimai geresnius rezultatus. Taigi, akivaizdu, kad Lietuva, siekdama gerovės, ne tik turi ryžtingiau įsileisti ir užtikrinti ekonominę laisvę, bet ir realiai gali padaryti rimtą pažangą.