Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Blogų sprendimų pirmumo dėsnis

Rūta Vainienė, LLRI prezidentė
2009-07-21
Komentaras, Lietuvos radijas
Valdžioje galioja savi dėsniai. Pavyzdžiui, valdžioje nebūna kairiųjų ir dešiniųjų, būna tik pozicija ir opozicija. Todėl dešinieji pozicijoje sukairėja, o kairieji sudešinėja. Politikoje nėra vertybių ir principų, joje neva nesiekiama ir pelno, bet dominuoja interesai, įtakos zonos ir politiniai mainai. Būtent todėl politikai kaitalioja nuomones ir pozicijas, neįsiklauso į argumentus. Ekonomiką supurto verslo ciklai, o politikoje veikia rinkiminiai ciklai. Prieš rinkimus įsivyrauja populistinė retorika, pažyra dosnios išmokos, tačiau nedaroma grubių sprendimų. Pavyzdžiui prieš rinkimus nekeliami mokesčiai. Kai rinkimų nėra, įsivyrauja valdžios anarchija. Šiaip gyvenime žmonės atsijoja draugus ir neprietelius, o politikoje tokios takoskyros nėra. Priešai tampa partneriais, geri draugai – aršiais oponentais. Paplitęs dėsnis valdžioje savo daržą tvarkyti paskutinį – rinkoje pamato blusą, o savam darže dramblio nepastebi. Todėl valdžia paskutinė susiverš diržus, o gal apskritai išvengs tokios savanoriškos dietos.
 
Yra dar vienas valdžios dėsnis – blogų sprendimų pirmumo dėsnis. Visos politinės partijos ar vyriausybių koalicijos savo sprendimų krepšelyje turi skirtingų pasiūlymų. Kai kurie jų – naudingi vartotojams ir ekonomikai, atitinka laisvosios rinkos principus, kai kurie jų – tokiems dėsniams prieštarauja ir tenkina siaurų interesų grupių poreikius. Blogų sprendimų pirmumo dėsnis sprendimus sudėlioja taip, kad ir kiekvienos naujos vyriausybės programoje, ir realioje politikoje, blogi sprendimai juda greičiau ir pirmumo tvarka.  
 
Lietuvos penkioliktojoje vyriausybėje visi šie dėsniai jau suveikė, bet pastarasis – blogų sprendimų - dėsnis suveikė ypatinga galia. Per aštuonis šios kadencijos Vyriausybės mėnesius žalingi sprendimai biro kaip iš gausybės rago, ir ant Seimo balsavimo slenksčio stovi dar solidi eilė. Pradėta buvo valstybės finansų subalansavimu, kuris turėjo pakelti mokesčius ir apkarpyti išlaidas. Mokesčiai buvo pakelti, išlaidos iki šiol nesumažintos, koreguotas tik biudžeto pajamų planas. Sodrą gelbėta atimant įmokas iš būsimų pensininkų – koks tokio sprendimo ilgalaikis poveikis jau matome – joks - išlaidas vis viena reikės kirpti. Jei išlaidų būtų imtasi nuo pat metų pradžios, jas kirpti reiktų mažiau, o ir pensijų reforma galėjo būti nesugriauta.
 
Kiekvienoje srityje blogų sprendimų pirmumo dėsnio pavyzdžių galima rasti apsčiai. Pavyzdžiui, Sveikatos ministerija parengė Vaistų kainų mažinimo planą. Esama plane gerų sprendimų, tiesą pasakius, jų ten absoliuti dauguma, žalingi sprendimai yra trys –keturi, bet būtent jie, nepaisant numatytų vėlesnių terminų startuoja patys pirmieji. Ministerija, nepaisydama Sveikatos komiteto kitokios nuomonės, siūlo reguliuoti receptinių nekompensuojamų vaistų kainas ir jau pateikė Vyriausybei derinti teisės aktus. Tai ne pirma šios kadencijos valdžios ataka prieš fundamentalius rinkos kainodaros dėsnius. Laimei, Seimo lyg netyčia priimtą maisto prekių antkainių reguliavimą vetavo Prezidentas, ir Seimas šio veto neatmetė.
 
Valdžia antrą kartą lips ant kainų reguliavimo grėblio, šį kartą keisdamas Farmacijos įstatymą. Motyvas – per didelės vaistų kainos. Įdomiausia, kad toks vaistų kainų didumas nustatytas buitiniu keliu – „pats pirkau, žinau“, neįvertinant skirtingų pavadinimų vaistų, prekių visumos ir visos kainų struktūros, be rimtos analizės. Vaistų kainų reguliavimas Lietuvoje buvo taikytas iki 2002 – ųjų metų ir, panaikintas, nes kone sugriovė visą vaistų prekybos sistemą.
 
Grįžtant prie dėsnių, tai jei rinkos dėsniai veikia taip, kad vartotojas rinkoje būtų geriausiai aprūpintas jo pageidaujamomis gėrybėmis, tai valdžios dėsniai suveikia taip, kad valdžia tokiomis gėrybėmis būtų geriausiai aprūpinta. Valdžios gėrybės – populiarumas, reitingai, rinkėjų palankumas, tam tikrų interesų grupių palankumas, vieta prie kabineto stalo, platesnės įtakos zonos – labai skiriasi nuo tų, kurias savo kasdieniniame gyvenime pasirinktų pats žmogus.