Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Dėl Valstybės pagalbos įstatymo

Ugnius Trumpa, LLRI viceprezidentas
2000-04-14
Komentaras, Žinių radijas
Po to kai Valstybės pagalbos įstatymo projektui pritarė Vyriausybė šiuo metu ruošiamasi jį svarstyti Seime. Lietuvoje jau įsišaknijo tradicija biudžeto pinigais gelbėti konkurencijos bijančias ir susitvarkyti nesugebančias įmones. O taip pat desperatiškai ieškoti prioritetinių pramonės sričių, kurios išgelbės Lietuvos ekonomiką ir prisidengiant paramos bei ūkio plėtros programomis siekti politinių tikslų. Todėl į šį įstatymo projektą jau seniai krypsta pramonės lobistų ir kitų valstybės paramos laukiančiųjų žvilgsniai. Deja, pamirštama, kad jokia paramos programa arba įstatymas dar nėra lengvų pinigų garantas. Taip pat pamirštama ir tai, kad bet kokios formos pagalbos ar paramos pagrindas yra pinigai, o valdžia tuos pinigus gali paimti tik iš mūsų pačių kišenės.
          
Valstybės pagalbos įstatymo projektas pagirtinas tuo, kad numato reglamentuoti ir apriboti valstybės teikiamą paramą, siekiant, kad ji neiškreiptų konkurencijos ir nedarytų įtakos prekybai. Tai būtina padaryti, nes iki šiol chaotiškai teikiama valstybės parama buvo neįvertinamu ir nenumatomu veiksniu įmonių veiklai ir konkurentiškumui. Net ir protekcionizmu pagarsėjusios ES valstybės griežtai reglamentuoja valstybinių pinigų naudojimą ekonomikoje.
          
Tačiau šį projektą reikia patobulinti, kad valstybės pagalba negalėtų daryti įtakos ne tik prekybai su tam tikromis šalių grupėmis, bet ir bet kokiai kitai prekybai.
          
Be to, šis įstatymas reglamentuoja valstybės pagalbą tik ūkio subjektams. Pamirštama, kad pagalba ne pelno organizacijoms bei valstybės ar savivaldybės institucijoms konkurenciją gali iškreipti dar labiau nei parama ūkio subjektams. Leidžiant tokią pagalbą nebūtų pasiektas pagrindinis įstatymo tikslas - sveika aplinka konkurencijai. Todėl siūlome reglamentuoti ne tik ūkio subjektus, bet ir kitus subjektus - ne pelno organizacijas bei valstybės ar savivaldybės institucijas.
          
Projektas nenumato, kad valstybės parama gali būti tik (!) įstatyme nustatyto pobūdžio, įstatyme numatytiems tikslams, pagal įstatyme numatytus principus. Tai sukelia grėsmę pagrindiniam įstatymo tikslui, nes bus atrandama landų teikti kitokią, šiuo įstatymu nereglamentuojamą paramą. Todėl siūlome įtvirtinti tokias nuostatas:

1) pagalba gali būti teikiama tik išimtiniais atvejais,
2) pagalba negali būti teikiama kitaip, nei tai numatyta šiame įstatyme,
3) pagalba negali iškraipyti esminių konkurencijos sąlygų,
4) pagalba negali kenkti kitiems privatiems subjektams,
5) Konkurencijos taryba arba teismas gali uždrausti bet kokią paramą, jei ji neatitinka šių principų,
6) pagalba teikiama tik prieš tai paskelbus jos tikslus ir sudarant sąlygas laisvai kreiptis dėl pagalbos gavimo.
          
Projekte taip pat nustatytos išimtys šio įstatymo apribojimų taikymui, susijusios su vadinamąja "nereikšminga" pagalba mažoms įmonėms. Šios išimtys leidžia net tokią pagalbą, kuri neabejotinai iškraipytų konkurenciją. Siūlome sumažinti nereikšmingos pagalbos ribas ir susiaurinti mažų įmonių apibrėžimą, o ne apsiriboti Europos Sąjungos leidžiamomis lubomis, nes kitaip į išimtis galės pretenduoti virš 90% Lietuvos įmonių.
          
Projekte nėra nustatytas valstybės pagalbos ir biudžetinio finansavimo santykis. Dėl tokio neapibrėžtumo gali kilti įstatymo taikymo problemų, todėl siūlome įstatyme šį santykį apibrėžti tiksliai.
          
Bendra išvada - projektą reikia tobulinti ir griežčiau apriboti galimybes pasinaudoti jo spragomis, kurios tuštins valstybės biudžetą ir iškreips įmonių veiklos sąlygas.