Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Derybos dėl tarptautinės prekybos liberalizavimo: nevyksta ir nereikia?

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
2003-09-18
Komentaras, Lietuvos radijas
 Praėjusią savaitę Meksikoje vyko Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narių ministrų konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos atstovai. Paprastai kalbant buvo bandoma atgaivinti derybas dėl tolesnio kliūčių pasaulio prekybai mažinimo: importo muitų, kvotų ir kitų. Lietuvoje šis įvykis buvo beveik nepastebėtas.
          
Tuo galbūt nereikėtų stebėtis – šiuo metu Lietuvos įmones ir gyventojus labiausiai domina tai, kaip keisis prekybos sąlygos įstojus į ES, nes su tuo tiesiogiai susiję ir prekių kainų pokyčiai. Be to, ir PPO derybos Meksikoje baigėsi šalims nesugebėjus susitarti dėl daugelio klausimų. Beje, vienas iš aštriausių klausimų tose derybose buvo ES bendrosios žemės ūkio politikos priemonių, iškraipančių rinką, šalinimas. Šioje srityje ypač akivaizdus neatitikimas tarp tų gražių kalbų apie poreikį prisidėti prie skurdžių šalių ekonominės plėtros, kurias nuolatos kartoja ES atstovai, ir nenoro mažinti prekybos apribojimus tų pačių skurdžių šalių produktams, nes bet koks bandymas mažinti rinką iškraipančias apsaugos priemones susilaukia aršių Prancūzijos ir kitų ES šalių ūkininkų protestų.
          
Su šios neefektyvios politikos pasekmėmis jau susidūrė ir Lietuvos ūkininkai, negalintys laisvai eksportuoti į ES savo produkcijos likus tik beveik pusmečiui iki narystės šioje organizacijoje. Tiesa, įstojus į ją Lietuvos ūkininkai bus dosniai paremti, net jei visa parama ir ateis ne iš karto. Tačiau Lietuvos gyventojai, perkantys maisto prekes, pajus ir kitą šios paramos pusę. Norint palaikyti aukštas ir stabilias ūkininkų pajamas neišvengiamai tenka arba didinti mokesčius, arba kelti šios produkcijos supirkimo kainas. Iki šiol ES naudoja visas priemones, tad už tai mokėsime ir kaip mokesčių mokėtojai, ir kaip vartotojai. Tiesa, tą patį galima pasakyti ir apie dabartinę Lietuvos žemės ūkio politiką, tik sumos yra kiek kitokios.
         
Apskritai derybos PPO organizacijoje suteikia gerą progą dar kartą prisiminti prekybos teikiamą naudą bet kurios šalies ekonomikai ir jos gyventojams. Atrodytų, sveiku protu suvokiami laisvos prekybos privalumai, kuriuos, beje, kai kas įrodo net ir matematiškai, dažniausiai yra pamirštami, kai viena ar kita gamykla pradeda skųstis „neteisingomis“ konkurencijos sąlygomis arba prekybos keliama grėsme darbo vietoms. Įdomiausia, kai susirūpinama vartotojais, kuriuos „reikia apsaugoti“ nuo nekokybiškos ar kokios nors kitokios užsienio produkcijos, kuri, beje, dažniausiai būna pigesnė.
          
Aišku, kad jokia įmonė, net ir sugebanti konkuruoti, neprieštaraus apsaugai nuo konkurencijos iš užsienio. O pripratus prie tokios apsaugos, dar sunkiau jos atsisakyti. Tai rodo ir Lietuvos tekstilės įmonių nepasitenkinimas dėl planuojamo prekybos tekstile liberalizavimo 2005 m., ir šiomis dienomis pareikštas „Ekrano“ gamyklos protestas dėl sumažėsiančių po įstojimo į ES importo muitų kineskopams. Pastarųjų argumentas – mes galėtume ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą aprūpinti kineskopais. Beje, tai kažkada žadėjo ir „Obelių aliejus“, kuris yra ties bankroto riba, nepaisant apsaugos nuo importo ir kitų paramos priemonių, kurias sumokėjo tie patys vartotojai.
          
Taigi jei nebus konkurencijos, kaip mes, vartotojai, žinosim, jog kineskopai, aliejus ar kiti produktai pasižymi geriausiu mums kokybės ir kainos santykiu? Tarptautinės prekybos nauda kaip tik ir atsiskleidžia tada, kai mes nesiekiame visais produktais apsirūpinti patys, bet perkame iš kitų šalių įmonių tai, ką jos sugeba pagaminti pigiau ir geriau. Ir geriausia, kai galime pasirinkti, iš kokios šalies mums labiausiai apsimoka pirkti bananus, pomidorus, automobilius, kineskopus, drabužius ar bet kokias kitas prekes, nepriklausomai nuo to, ar jos gaminamos Lietuvoje, ar ne. Šitaip pirmiausia išlošiame ir mes, vartotojai, ir mūsų šalies įmonės, kadangi esant laisvai prekybai ir neiškraipytoms kainoms jos galiausiai pasirenka gaminti tai, ką gali padaryti geriausiai.