Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Diskriminacija - rinkos pagrindas

Giedrius Kadziauskas, LLRI ekspertas
2005-01-07
Komentaras, "Verslo žinios"
Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymas draudžia švietimo, darbo santykių ir vartotojų apsaugos srityse diskriminuoti. Paprasčiau tariant, skirtingai vertinti ir elgtis su žmonėmis dėl jų amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos. Draudimo sritys pasirinktos tikriausiai dėl tariamos svarbos, o kriterijai šiandien yra tokie dėl populiarumo, bendros žmogaus teisų apsaugos nuotaikos ir politinio korektiškumo.
 
Privatūs asmenys privačiuose santykiuose veikia savo vardu, savo interesais ir rizikuoja savo sąskaita. Valstybės institucijų sprendimai, o tiksliau - valdininkų sprendimai, priimami ne savo vardu ir interesais. Todėl tik valstybės institucijoms arba valstybės funkcijas atliekančioms institucijoms turi būti taikomas reikalavimas nediskriminuoti. Taip pat reiktų atriboti patenkančius į diskriminacijos sąvoką, seksualinį priekabiavimą ir bet kokią fizinę ar psichinę prievartą darbo santykių srityje nuo privačių asmenų vienas kito diskriminavimo, t.y. skirtingo skirtingų žmonių vertinimo.
 
Skirtingas elgesys su įvairiais žmonėmis yra žmonių bendravimo pagrindas, taip pat ir rinkos santykių pagrindas. Privačiame gyvenime žmogaus sprendimai yra pagrįsti subjektyviu pasirinkimu savo poreikiams patenkinti ir tikslams pasiekti. Asmuo turi nuolat rinktis kokius poreikius ir kaip tenkinti. Todėl nuolat renkasi – skirti daugiau laiko, jėgų ir pinigų darbui, šeimai, savęs tobulinimui, turto kaupimui. Kai tikslai sugraduoti pagal svarbą, taip pat diskriminaciškai pasirenkamos priemonės - kokį banką pasirinkti, kokį mobiliojo operatorių, kur pietauti ar investuoti. Pasirinkdamas bet kokį privatų paslaugos teikėją ar prekę, vartotojas diskriminuoja kitus, tokias pačias paslaugas teikiančius kitus privačius asmenis.
 
Savo ruožtu paslaugų teikėjai ir prekių gamintojai negamina ar nesiūlo paslaugų, nors ir yra vartotojų, kurie tokių prekių norėtų, taigi diskriminuoja vartotojus nesiūlydami rinkai tokių prekių ar paslaugų. Taip mažmeninės prekybos tinklai diskriminuoja mažųjų miestelių gyventojus, nestatydami ten prekybos centrų. Diskriminacijos galimybė užtikrina tai, kad rinkoje apskritai atsiranda prekės ir paslaugos, pvz., jeigu draudikas negalėtų diskriminuoti dėl amžiaus, lyties ar užsiėmimo ir būtų įpareigotas į tai neatsižvelgti, visi kiti vartotojai gautų tą pačią paslaugą brangiau arba draudikas atsisakytų nuo šios paslaugos teikimo. Diskriminacijos uždraudimas įpareigoja rinką teikti produktus, tokiomis sąlygomis, kokiomis rinka nesiūlo. Taip neleidžiama pritaikyti produkto ar paslaugos prie vartotojo ir homogenizuojama pasiūla, dėl to galiausiai nukenčia vartotojai.
 
Tarptautinė žmogaus teisių praktika ir Europos Sąjungos teisė susiduria su tokiomis pačiomis problemomis. Viena vertus, yra įlipta į diskriminacijos santykiuose tarp privačių asmenų draudimo balą, kita vertus, ieškoma, kaip rasti valstybinio įsikišimo ribą. Todėl Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus institucija, spręsdama tariamos diskriminacijos verslo santykiuose tarp privačių asmenų klausimus, turėtų įžvelgti esamų įstatymų ribotumus, diskriminacijos sąvokos keblumą ir aiškinant laikyti ją ne kliūtimi vartotojų poreikių patenkinimui, o šio pasitenkinimo sąlyga.