Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ekonomikos skatinimo planas – prismaugtų gaivinimo planas

Vytautas Žukauskas, LLRI ekspertas
2009-04-27
Komentaras, Delfi.lt
Seimo Europos informacijos biure vykusioje diskusijoje Ūkio ministerijos viceministras Rimantas Žylius pristatinėdamas ekonomikos skatinimo planą išsakė mintį, jog „pagrindinis plano aspektas yra palengvinti verslo galimybes skolintis“. Ar tikrai šis yra pagrindinis plano tikslas?

Galbūt ir yra, tačiau būti – neturėtų. Jokiais pinigais, paramomis ar lengvatomis neįmanoma atgaivinti paklausos neturinčio verslo. Užsienio ir vidinės paklausos mažėjimas nėra joks laikinas nukrypimas, kurį galime „atgaivinti“ skatinimo planais ir juose žadamais milijonais ar milijardais. Ekonominę krizę sukėlė ne pinigų trūkumas (greičiau atvirkščiai – jų perteklius), tad kodėl pinigais norima iš jos išbristi?
Skolinamų pinigų kiekis yra pervertinamas. Lietuvos banko duomenimis 2008 m. per mėnesį verslui buvo paskolinama vidutiniškai 2,7 mlrd. lt. 2009 m. sausio ir vasario mėn. vidurkis: 2 mlrd. Lt., t.y. 0,7 mlrd. lt mažesnis. Tikėtina, jog skolinimas mažės ir toliau. Tad ekonomikos skatinimo plane balandžio mėnesį paskoloms numatyti 20 mln. litų šiame kontekste yra niekiniai.
Ekonomikos skatinimo planas primena „prismaugtų gaivinimo“ planą, kuomet prismaugusi verslą mokesčių „reforma“ valdžia ėmė jį gaivinti siūlydama pinigų, kurių pati neturi. Atriškime jam rankas, verslas atsigaus ir pats.
Valdžios skolinimas niekuomet nekompensuos privataus skolinimo sumažėjimo, o ir ne tą valdžia turėtų daryti. Perspektyviausia ekonomikos skatinimo plano dalis yra verslo aplinkos gerinimas – „saulėtekis“. Turime daug probleminių sričių: darbo santykių reguliavimas, teritorijų planavimas, leidimai statyboms, būrys verslą kontroliuojančių institucijų ir jų reikalavimų ir t.t. Verslo aplinkos gerinimas yra realus būdas kaip didinti įmonių konkurencingumą išteklius nukreipiant vertės kūrimui o ne nežinia kieno interesus atstovaujantiems reguliavimams tenkinti.
Ekonomikos skatinimo plano tinklapyje stulpelis ties verslo aplinkos gerinimo priemone šiandien pašoko nuo 0 iki 40 proc., rodydamas, jog jau atlikta 40 proc. numatytų darbų. Įvertinimas išties aukštas, turint omenyje, jog realaus sprendimo, mažinančio nebūtiną reguliavimo naštą iki galo įvykdyta nėra nei vieno. Suprantama, pasiskolinti vieną kitą milijoną ar rasti jį valstybės biudžete yra kur kas lengvesnis uždavinys nei parengti ir priimti sprendimą laisvinantį verslo sąlygas. Tačiau taip yra ne be reikalo – būtent tokių sprendimų, o ne pažadų apie būsimus skatinimo milijardus verslui labiausiai ir reikia.
Tačiau kol kas, atrodo, jog vyraujanti ekonomikos skatinimo kryptis išlieka kita: didesnis valstybės kompensavimas, didesnis valstybės subsidijavimas, didesnis valstybės finansavimas... Ekonomikos skatinimo planas primena „prismaugtų gaivinimo“ planą, kuomet prismaugusi verslą mokesčių „reforma“ valdžia ėmė jį gaivinti siūlydama pinigų, kurių pati neturi. Atriškime jam rankas, verslas atsigaus ir pats.