Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ekonominės laisvės indekso rezultatai kiek plačiau

Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
2007-09-12
Komentaras, "Verslo žinios"
Nuvilnijo įdomi ir suteikianti peno pamastymams bei diskusijai žinia, kad Lietuva ekonominės laisvės indekse užima  22 vietą . Tačiau labai jau lakoniškai ji buvo paskelbta žiniasklaidoje. Taigi, keletas dalykų, kurie būtų įdomūs Lietuviškai auditorijai apie Frazer instituto paskelbto indekso detales.
 
Pirma, indeksas sako, kad Lietuva 2005 (!) metais užėmė, ne 22, o 22 – 30 vietas.
 
Antra, ar verta džiūgauti, o gal nerimauti? Vieta nebloga, tačiau mes atsiliekame ne tik nuo įprastai ekonomine laisve besidžiaugiančių šalių (Hon Kongas, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija, JAV, UK, Estija), bet ir nuo Jungtinių Arabų Emyratų bei Omano. Nedaug lenkiame ir tokias šalis kaip Mauricijų, Panamą, Kuveitą, Kazachstaną, Armėniją.
 
Trečia, Lietuvos rodikliai pagerėjo. 2004 metais ji užėmė 39, o 1995 – tik 94 vietą.
 
Ketvirta – kas gi taip pagerėjo? Daugiausiai pagerėjo nuosavybės saugumo ir teisinės sistemos vertinimas. Tiesa, realybėje teismų nepriklausomumo padidėjimas bei jų nešališkumas vargu ar tapo vienareikšmiškai geresnis, o didžiausią šuolį padariusi geresnė intelektinės nuosavybės teisių apsauga vargu ar apskritai daug turi bendro su ekonominėmis laisvėmis.
 
Dar teigiama, kad palengvėjo reguliavimas, ypač geresnė situacija su kredito institucijų reguliavimu, darbo reguliavimu, kainų reguliavimu, o korupcijos problemų sprendimas įvertintas pagerėjimu, kurį atspindi papildomi 2,1 balų iš 10…
 
Penkta – kas pablogėjo?  Teigiama, kad Lietuvoje mažiau pinigų skaidrumo (beje, tai kiek paradoksalu, nes pinigų sistema ta pati kaip buvo ir rodiklius blogina tik infliacija). Dar teigiama, kad pablogėjo sąlygos užsienio prekybai (greičiausiai dėka stojimo į ES). Tačiau labiausiai pastebimas biurokratijos padidėjimas.
 
Taigi, viskas lyg ir žinoma mums patiems, tačiau pamatyti save kitų kontekste irgi gerai. Gal šis kontekstas padės priimti ir senai pribrendusius sprendimus. Indekso autoriai pateikia nemažai ekonominės laisvės ir kitų rodiklių (gerovė, nelygybė, augimas, gyvenimo trukmė, užsienio investicijos) palyginimų. Nors ir negalima teigti, kad pozityvi ekonominės laisvės koreliacija su visais teigiamais reiškiniais būtinai rodo priežastingumą, tačiau susimąstyti apie tai verta.