Praeitą penktadienį Vyriausybinė Europos integracijos komisija nusprendė atsisakyti pereinamojo laikotarpio, per kurį akcizas dyzeliniam kurui būtų suderintas su Europos Sąjungos normomis. Toks sprendimas motyvuotas tuo, jog Lietuva buvo vienintelė šalis kandidatė, prašanti pereinamojo laikotarpio šioje srityje. Būtent todėl ES nusprendė nesuteikti Lietuvai pereinamojo laikotarpio, o tai reiškia, jog vietoje laipsniško akcizo dyzelinui didinimo iki 2008 m., jis bus sparčiau padidintas iki 2004 m.

 

Trumpai tariant, suderinus akcizą, dyzelinis kuras Lietuvoje pabrangs iki 2,40 Lt. už litrą arba beveik ketvirtadaliu, lyginant su dabartinėmis kainomis. Šis kainos šuolis turės nemažą poveikį dyzelino vartotojams bei visoms šalies ūkio šakoms, kurios naudojasi pervežimo paslaugomis. Tai reiškia, kad šalyje neišvengiamai brangs ir maisto produktai, pašto, keleivinio transporto paslaugos bei kitos krovininiu transportu gabenamos prekės.

 

Atsižvelgiant į tai, tampa aišku, kad pereinamojo laikotarpio dyzelinui atsisakymas yra ekonomiškai nepagrįstas ir gali turėti skaudžių pasekmių visos šalies ūkio plėtrai. Toks Lietuvos euroderybininkų sprendimas atrodo dar labiau nesuprantamas, nes jie neatisakė derėtis dėl pereinamojo laikotarpio tabako akcizui. Juk pereinamasis laikotarpis dyzelinio kuro akcizui yra ne mažiau svarbus nei cigaretėms.

 

Nors Lietuva pasiliko teisę pagal galimybes kompensuoti dyzelino pabrangimą jautriausioms visuomenės grupės, šios priemonės ne tik neišspręs mokesčio padidėjimo problemos, bet sukurs papildomų sunkumų. Kompensacijų teikimas apsunkins biudžeto administravimą. Taip pat bus sukurtos prielaidos lobizmui bei piktnaudžiavimams: atsiras įvairių pramonės šakų ir visuomenės grupių spaudimas patekti į “lengvatininkų” gretas. O kadangi visų jų poreikių neįmanoma patenkinti, visada bus nepatenkintųjų Vyriausybės sprendimais.

 

Akcizo dyzelinui derinimas su ES normomis yra viena iš sričių, kurioje Lietuvos derybininkai galėjo parodyti šalies visuomenei, jog derybos su ES iš tikrųjų vyksta ir jų metu siekiama atsižvelgti į Lietuvos visuomenės interesus. Bet dabar susidaro įspūdis, jog daugiausia dėmesio kreipiama į tai, kaip elgiasi kitos šalys kandidatės, o ne į tai, kaip teisės normų derinimas paveiks šalies ekonomiką ir žmonių gyvenimą. Belieka tikėtis, jog ateityje derybos dėl stojimo į ES iš tiesų prasidės, o jų metu bus atsižvelgiama ne tik į ES pageidavimus, bet visų pirma į Lietuvos ekonominę padėtį.