Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko septintąją Lietuvos elito apklausą 1998 m. kovo - balandžio mėnesiais, t.y. praėjus lygiai metams po šeštosios apklausos. Tyrimo metu buvo apklausti 405 respondentai, atrenkant juos pagal užimamas pozicijas bei aprėpiant tas pačias elito grupes kaip ir ankstesniuose tyrimuose.

 

Valstybinis sektorius ir ekonomikos reguliavimas

 

Septintosios apklausos metu buvo nustatyta, kad elitas nepritaria valstybinio kapitalo dalyvavimui ekonomikoje. Daugiausia elito atstovų pasisako tik už nuosaikų valstybinį sektorių (59.5 proc. viso elito) arba nykstamai mažą valstybinį sektorių (27.9 proc.). Už žymų valstybinį sektorių pasisako tik menka 4.2 proc. elito dalis, o už absoliutų valstybinį sektorių 2.2 proc. (1 lentelė)

 

1 lentelė. Elito nuomone, valstybinis sektorius ir ekonomikos reguliavimas turėtų būti (atsakymų pasiskirstymas procentais):

 

 

Nepalaiko elitas ir aktyvaus valstybinio reguliavimo. Už nuosaikų valstybinį reguliavimą pasisako 64.2 proc., o už nykstamai mažą reguliavimą 26.7 proc. Priešingai mananti elito dalis, pasisakanti už žymų ir absoliutų valstybinį reguliavimą kartu sudėjus, nesiekia net 6 proc. (atitinkamai 5.2 ir 0.7 proc.).

 

Palyginus su prieš metus pateiktais skaičiais, nesunku įsitikinti, kad elito požiūris į pageidautiną valstybinio sektoriaus ir reguliavimo mastą iš esmės nepakito.

 

Analogiškai prieš metus atlikto tyrimo duomenims, didžiausiais nykstamo valstybinio sektoriaus šalininkais yra politikai. Už nykstamai mažą valstybinį sektorių pasisako net 37,2 proc. politikų, 26.5 proc. verslininkų, 31.4 proc. žurnalistų. Už nykstamai mažą valstybinį reguliavimą pasisako 29.2 proc. politikų, 33.3 proc. verslininkų ir 31.4 proc. žurnalistų. Taigi tyrimo rezultatai patvirtino anksčiau iškeltą hipotezę, kad po rinkimų pakitusi Seimo sudėtis turėjo lemiamos įtakos politikų grupės deklaruojamoms ekonominėms nuostatoms.

 

Išvardinti duomenys turėtų liudyti, kad Lietuvos elitas pripažįsta rinkos ekonomikos svarbą ir būtų linkęs siaurinti šiuo metu valstybės vykdomas funkcijas. Tačiau detalesnis žvilgsnis elito nuostatose nesunkiai atranda ir gana priešingų tendencijų. Galime net teigti, kad Seimo deklaruojamų vertybių pokrypis dešinėn nesumažino, bet tik pagilino jau ankstesniuose tyrimuose užfiksuotą elito (ir ypač politinio elito) deklaruojamų dešiniųjų (gana liberalių) ekonominių vertybių neatitikimą Seimo ir Vyriausybės praktiškai vykdomai kairiosios orientacijos politikai [*]. Tas pat pasakytina ir apie kitas elito grupes: jų deklaruojamos ekonominės vertybės yra dešinesnės nei praktinei politikai keliami lūkesčiai. Tokias išvadas leidžia daryti jau aptartų vertybinių deklaracijų palyginimas su kitais apklausos klausimais.

 

 

Elitas buvo klausiamas, kiek reikalingos šiuo metu valstybės atliekamos ekonominės bei socialinės funkcijos.

 

Pagal atsakymus į šį vertybinio pobūdžio klausimą, elitas deklaruoja itin liberalų požiūrį į pertvarkymus valstybėje. Net 80.5 proc. elito deklaruoja būtinumą siaurinti šiuo metu valstybės vykdomas funkcijas (elito liberalumas per metus, atrodo, net ūgtelėjo - šeštame tyrime atitinkamai tam pritarė 77,7 proc.); 35.1 proc. šiai nuomonei pritaria besąlygiškai, 45.4 proc. jai labiau pritaria nei nepritaria (2 lentelė).

 

2 lentelė. Elito nuomonė dėl būtinybės siaurinti šiuo metu valstybės vykdomas funkcijas (pasiskirstymas procentais)

 

Itin entuziastingai valstybės funkcijų siaurinimui pritaria žurnalistai: 45.1 proc. jų tam pritaria besąlygiškai, 47.1 proc. - labiau pritaria nei nepritaria.

 

Praktinės nuostatos dėl valstybės funkcijų

 

Šiai vertybinei nuostatai "išbandyti" buvo pateikiami ir praktinio pobūdžio klausimai, pavyzdžiui, ar elitas pritartų konstitucinės normos, įgalinančios valstybę dalyvauti ekonominėje veikloje, pakeitimui. Paaiškėjo, kad pritartų ir iš dalies pritartų tik 46.9 proc. elito ir 49.6 proc. elito tokioms pataisoms nepritartų.

 

Būtinumo siaurinti valstybės vykdomas funkcijas deklaravimas mažai atitinka ir elito požiūrį panašiu, bet konkrečiau suformuluotu klausimu: apie tai, kokias funkcijas ir kokiu mastu valstybė turi vykdyti. Net penktadalis elito mano, kad valstybė turi užtikrinti materialinę žmonių gerovę. Beveik pusė (45,2 proc.) elito mano, jog ji turi tuo pasirūpinti iš dalies, trečdalis - jog ji tai turi padaryti labai ribotai. Pagaliau tik 4,7 proc. pasisako prieš valstybės rūpinimąsi žmonių gerove. Jeigu pirmuosius laikytume žymaus, antruosius ir trečiuosius - nuosaikaus, o ketvirtuosius - nykstančio valstybės kišimosi į ekonomiką šalininkais, tai nesunkiai įsitikinsime, kad kaip ir anksčiau elito vertybinės deklaracijos neatitinka jo praktinių išraiškų. Didžiausios disproporcijos - verslininkų ir žurnalistų grupėse.

 

Valstybinis rinkos gynimas

 

Vertybinių deklaracijų ir praktinei valstybės politikai keliamų reikalavimų neadekvatumą vaizdžiausiai iliustruoja elito atsakymai į klausimą apie tai, ar valstybė turi apginti Lietuvos rinką nuo tarptautinės konkurencijos. Visų Lietuvos elito grupių atsakymai į šį klausimą išreiškia dar kairesnius elito grupių lūkesčius nei atsakymai ankstesniuoju klausimu. Tik 21 proc. elito mano, kad valstybė tik labai ribotai turi ginti savo rinką muitais nuo užsienio konkurencijos, ir vos tik 6.9 proc., - jog ji to iš viso neturi daryti. Į pastarąsias liberalias nuomones labiausiai linksta Liberalų sąjungos simpatikai (21.9 proc. mano, kad valstybė neturi ginti Lietuvos rinkas nuo konkurencijos ir 21.9 proc. - kad ji tai turi daryti tik labai ribotai) bei jaunesniojo (20-29 metų) amžiaus elitas (atitinkamai 13.5 proc. ir 45.9 proc.).

 

Prieštaravimų analizė

 

Taigi, įvertinus atsakymus į tos pačios temos, tačiau skirtingai suformuluotus klausimus, pastebėtas prieštaravimas: deklaratyvus pritarimas mažoms valstybės funkcijoms ir jos galių mažinimui derinamas su nuomone, kad apie valstybė turi rūpintis žmonių materialine gerove bei ginti gamintojus nuo konkurencijos.

 

Šis prieštaravimas aiškintinas taip, jog elito išreiškiamų vertybių liberalumas yra žymia dalimi perdėtas, deklaratyvus ir nesutampa su praktinius apsisprendimus kreipiančiomis tikrosiomis vertybėmis. Gal būt išsakomas elito ekonomines vertybes turėtume traktuoti tik kaip Lietuvos perspektyvos idealą, kažkodėl netinkamą nūdienai. Kita vertus, gal čia slypi ir paprastesni dalykai - dalis respondentų kiek pasimeta vertybėse ir nuoširdžiai besiskelbdami esantys liberalais tuo pačiu metu pasisako už valstybės rūpestį.

 

Vertybinių deklaracijų ir praktinei valstybės politikai keliamų reikalavimų neadekvatumas mažiausiai yra būdingas liberalų simpatikams (12.5 proc. pasisako prieš tokią valstybės veiklą, o 46.9 proc. - palaiko tik labai ribotą valstybės veikimą užtikrinant materialinę žmonių gerovę) ir konservatorių šalininkams (atitinkamai 4.9 proc. ir 40.6 proc.). Beje, šiuo klausimu nuomones poliarizuoja ir respondentų amžius. Net 22.7 proc. 20-29 metų respondentų pritaria nuomonei, kad valstybė neturi užtikrinti materialinės žmonių gerovės, kai tuo tarpu taip pat galvoja tik 4.3 proc. 50-59 metų respondentų.

 

Išvada

 

Elito deklaruojamos dešiniosios ekonominės vertybės nėra adekvačios jo praktinės veiklos orientacijoms. 3/4 elito deklaruoja būtinumą siaurinti valstybės vykdomas funkcijas. Kita vertus, apie pusę elito palankiai žiūri į valstybės teikiamas lengvatas. Elito sąmonėje, kaip ir anksčiau, esama lemtingų prieštaravimų, kas apsunkina jo veiksmų numatymą ir paaiškinimą.

 

---

[*] Tas faktas, beje, yra užfiksuotas ir kitų tyrėjų. Štai 1998. 4.20-23 d. "Baltijos tyrimų" atlikto tyrimo duomenimis net 63proc. Lietuvos elito mano, kad Konservatorių vykdoma ekonominė politika neatitinka dešiniosios partijos nuostatų ir tik 32proc. mano priešingai. Žr.: Lietuvos elitas pastebi konservatorių prieštaravimus// Veidas, 1998.04.30., P.10.