Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

ES viršūnių susitikimas: žingsnis link ES konstitucijos patvirtinimo?

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
2004-03-25
Komentaras, Lietuvos radijas
Šiomis dienomis Briuselyje vyksta ES valstybių, įskaitant ir naująsias, vadovų susitikimas. Tokiuose pavasariniuose ES viršūnių susitikimuose nuo 2000 m. daugiausia dėmesio skiriama ekonominės politikos klausimams, žinomiems Lisabonos strategijos vardu. Galima priminti, jog šioje strategijoje ES valstybių vadovai iškėlė tikslą sukurti sąlygas Sąjungai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulio ekonomika. Šį pavasarį kaip ir anksčiau planuojama įvertinti valstybių narių pažangą judant link šio tikslo.
 
Tiesa, šį kartą pažangos vertinimai yra kaip niekada anksčiau pesimistiniai. Net pati Europos Komisija pripažįsta, kad jei valstybės narės nesugebės ryžtingiau reformuoti savo šalių ekonominės ir socialinės politikos, šis tikslas greičiausiai nebus įgyvendintas. Nors Lietuvos ir kitų naujų narių priėmimas į ES padidins statistinius Sąjungos augimo vidurkius ir gali suteikti sveikintiną postūmį reformoms senosiose valstybėse narėse, numatyti apribojimai darbo jėgos judėjimui rodo, kad struktūrinės reformos ir toliau vyks labai lėtai.
 
Tai turėtų kelti nemažai klausimų Lietuvoje dėl to, kokiais geros praktikos pavyzdžiais reikės sekti įstojus į ES. Pasirengimas narystei ES vyko įsitikinus ir viešai deklaruojant, kad tai yra būtina mūsų šalies modernizavimo ir pažangos sąlyga. Iš tiesų, susitelkimas stojimui į ES buvo labai svarbus siekiant išlaikyti reformų kryptį ir tęstinumą. Tačiau jau senokai tapo akivaizdu, kad pati narystė ES tik suteikia galimybes augti gerovei, tačiau kaip tomis galimybėmis bus pasinaudota priklausys nuo mūsų pačių – piliečių, įmonių, vyriausybės.
 
Problemos, su kuriomis susiduria ES valstybės narės, įgyvendindamos Lisabonos strategiją, yra rimtesnės nei nesugebėjimas susitarti dėl vieningo patento. Jos kyla iš noro išlaikyti ekonomines ir socialines struktūras, sukurtas esant kitoms politinėms ir ekonominėms aplinkybėms, sunkiai prisitaikančias prie globalios ekonomikos sąlygų. O bet kokie bandymai reformuoti nusistovėjusias struktūras sulaukia pasipriešinimo iš tų, kuriems esama padėtis yra naudinga.
 
Tiesa, ekonominės reformos klausimus ES šį kartą užgožia kovos su terorizmu reikalai. Įvykiai Ispanijoje aiškiai parodė, kad tarptautinio terorizmo grėsmė gali paliesti ir ES šalis. Reaguodamos į tai, kai kurios ES valstybės netruko pasinaudoti šia proga dar kartą primindamos kitoms apie poreikį kuo greičiau patvirtinti praėjusiais metais taip ir nepriimtą ES konstituciją, nes tai, jų teigimu, sustiprintų ES sprendimų priėmimo efektyvumą. Lietuvos vadovai taip pat paskubėjo entuziastingai pritarti poreikiui susitarti dėl Sąjungos konstitucijos.
 
Tikėtina, kad pasikeitus politinėms aplinkybėms, ypač po rinkimų Ispanijoje, pirmininkaujančios Airijos diplomatinės pastangos gali netrukus duoti vaisių ir bus pajudėta link susitarimo dėl konstitucijos. Apie tai liudija ir švelnesnė Lenkijos pozicija. Tačiau tie ginčytini klausimai, dėl kurių buvo daug diskutuota praėjusių metų rudenį, dar nėra pašalinti, o kai kurios iš konstitucijos projekte numatytų nuostatų, net ir pakeistos Airijai pateikus kompromisinius siūlymus, nėra tokios akivaizdžiai naudingos Lietuvai, kaip viešai mėgstama teigti. Vis dėlto, atrodo, jog į šiuos argumentus, neatitinkančius „geros kolektyvinės europietiškos dvasios“, jau nebebus atsižvelgta.