Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Europos komisijos pažangos ataskaita ir Lietuvos integracija į ES

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI ekspertas
2001-11-16
Komentaras, Lietuvos radijas
Šią savaitę Europos komisija paskelbė pažangos ataskaitas apie visų narystės ES siekiančių šalių pažangą rengiantis stojimui į šią organizaciją. Šiose kasmet rengiamose ataskaitose buvo įvertintos ir Lietuvoje vykdomos ekonomikos bei administracinės reformos.
          
Vienas iš pagrindinių Komisijos pastebėjimų, nudžiuginusių daugelio šalių kandidačių politikus, - per paskutinius metus tęsėsi pasirengimas narystei ES ir tikėtina, jog kitų metų pabaigoje dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, baigs derybas ir bus pasirengusios 2004 m. tapti ES narėmis. Taip Komisija patvirtino daugelio spėliones, jog ES plėtra vyks priimant iš karto didelę grupę šalių kandidačių.
          
Tačiau kad Lietuva būtų tarp pirmųjų į ES priimamų šalių, artimiausias metais Lietuvos politikams ir derybininkams teks gana sunkus uždavinys. Kaip žinoma, derybų pabaigai yra palikti sunkiausieji derybų skyriai - žemės ūkis ir energetika. Šiose srityse bus nelengva ne tik derėtis su ES, kuri dėl žemės ūkio net nėra suformavusi vieningos derybinės pozicijos. Dar sunkiau bus reformuoti Lietuvos žemės ūkį ir energetiką, nors reformos čia yra būtinos norint sukurti pagrindą ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai. ES bendroji žemės ūkio politika jau tapo pavyzdžiu Lietuvos ūkininkams, kurie tikisi gauti tokią pat paramą, kokia teikiama ES. Tačiau tokie lūkesčiai tiesiogiai prieštarauja siekiams restruktūrizuoti žemės ūkį ir sukurti sąlygas konkurencijai šioje labiausiai saugomoje ir todėl iki šiol menkiausiai pasirengusioje konkuruoti Lietuvos ūkio šakoje.
          
Ne mažesni sunkumai laukia ir derybose dėl energetikos. Europos komisija pažangos ataskaitoje pabrėžė būtinybę reformuoti Lietuvos energetikos ūkį. Dažnai Lietuvoje pamirštama, jog stojant į ES reikia sukurti sąlygas konkurencijai elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose. Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama Ignalinos AE uždarymui, kuris paprastai viešose diskusijose atskiriamas nuo bendros energetikos reformos. Tačiau energetikos liberalizavimas ir sąlygų konkurencijai sukūrimas (o tai įmanoma tik dalyvaujant didesnėje rinkoje) galėtų pastebimai sušvelninti Ignalinos AE uždarymo pasekmes. Todėl vertėtų daugiau dėmesio skirti jau vėluojančiai Lietuvos energetikos reformai, kadangi nepriklausomai nuo Ignalinos AE uždarymo datos elektros energijos vartotojų interesai bus patenkinti tik tada, kai bus galima laisvai pasirinkti elektros energijos tiekėją, o elektros energijos gamintojai turės konkuruoti tarpusavyje.
          
Beje, reformuoti reikia ne tik sritis, kurias tiesiogiai reglamentuoja ES teisė. Pavyzdžiui, sveikatos apsauga, švietimas ar socialinė apsauga gali likti nuošalyje, nes tokio pobūdžio klausimai nepriklauso ES kompetencijai. Iki šiol reforma jose vyksta tikrai labai vangiai, nors tai rūpi kiekvienam Lietuvos gyventojui. Šių sričių svarbą rodo ir joms skiriama šalies biudžeto dalis, ir poreikiai finansavimui ateityje tik didės, jei nebus imtasi radikalių sprendimų.
          
Bet ar tokių sprendimų imsis Lietuvos Vyriausybė? Atrodo, kad, nepaisant nuolat deklaruojamo noro įstoti į ES, šiuo metu Lietuvoje vykdoma politika krypsta į priešingą pusę. Europos komisija pažangos ataskaitoje akcentavo struktūrinių reformų svarbą, valstybės dalyvavimo ekonomikoje mažinimą, išėjimo iš rinkos sąlygų supaprastinimą bei darbo santykių liberalizavimą. Tačiau šiuo metu Lietuvoje siūlomos ekonominės politikos priemonės - pavyzdžiui, perskirstymo didinimas ar griežtesnis darbo santykių reglamentavimas - ir apribotų ekonominę šalies plėtrą, ir sulėtintų stojimą į ES.
          
Akivaizdu, kad Lietuvos integraciją į ES lems įvairūs veiksniai: tai priklausys ir nuo pačios ES valstybių gebėjimo pasirengti priimti naujas šalis, ir nuo derybų baigties, ir nuo tolesnių reformų Lietuvoje, ir nuo visuomenės nuomonės šiuo klausimu. Gebėjimas protingai ir ryžtingai reformuoti šalies ūkį, sukurti paskatas efektyviai ir atskaitingai viešajai administracijai bei informuoti Lietuvos visuomenę apie vykdomą politiką yra didžiulis iššūkis šiai Vyriausybei. Reikia tikėtis, kad ji pasinaudos šia galimybe ir nepasiduos inercijai bei siaurų interesų grupių reikalavimams. Reformų šiuo metu ypač reikia, kad rinka veiktų sklandžiai ir augtų žmonių gerovė - ir ne vien dėl to, kad kai kuriais atvejais tai privaloma stojant į ES ar kad pasaulyje vyksta ekonomikos nuosmukis.