Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Europos Sąjunga ir laisvoji rinka: principų suderinamumas ir priešprieša

Remigijus Šimašius, LLRI teisės ekspertas
2000-02-01
Straipsnis, "Laisvoji rinka" 2000 Nr. 1
Vis labiau įsibėgėja Lietuvos integracija į Europos Sąjungą: Lietuva pakviesta deryboms, paskirtas vyriausiasis derybininkas, rengiamos Lietuvos derybinės pozicijos, Lietuvos įstatymai derinami su Europos Sąjungos teisės (acquis communautaire) reikalavimais. Tačiau koks laisvos rinkos vertybių ir principų likimas laukia Europos Sąjungoje: ar tai šansas įtvirtinti šias vertybes, ar pavojus, jog jas pakeis planavimo ir reguliavimo siekiai?
 
Laisva rinka
 
Laisvai rinkai būtina nuosavybė ir laisvi mainai. Nuosavybė reiškia, kad žmogus yra savo kūno ir kito savo turto savininkas ir gali daryti su savo nuosavybe viską, ką tik nori, kad tik neteisėtai nepakenktų kitų nuosavybei. Iš nuosavybės principo išplaukia ir laisvų mainų principas, t.y., kad asmuo gali laisvai keistis savo nuosavybe. Laisva rinka leidžia maksimaliai efektyviai suderinti skirtingus interesus bei pasiekti skirtingus tikslus. Šis teiginys trumpai gali būti pagrindžiamas keliais vienas iš kito išplaukiančiais principais. Pirma, žmonės mainosi produktais, siekdami naudos sau. Antra, jie maino tik mažesnės vertės daiktą į didesnės vertės daiktą. Trečia, tokiu būdu susiklosčiusios kainos parodo žmonių vertybių skalę rinkoje, o po mainų abi mainų pusės praturtėja. Ketvirta, jei rinką pakeičia reguliavimas, ši tvarka suvaržoma, žmonės nepasiekia maksimalaus efektyvumo, o resursai yra švaistomi.
 
Laisva rinka ir Europos Sąjunga
 
Europos Sąjungos ir laisvos rinkos santykis nėra vienareikšmis. Bendra erdvė reiškia tam tikrų su geografija susijusių apribojimų panaikinimą, kas neabejotinai sveikintina. Žmonės gali laisviau keliauti, prekiauti, teikti paslaugas. Jei iki tol ši laisvė buvo laisvai realizuojama tik vienos šalies ribose, tai sulig Europos Sąjungos susikūrimu ir augimu geografinės laisvės ribos tampa platesnės. Tačiau kita vertus, tai gali būti tik "kalėjimo kameros dydžio" klausimas, jei nebus didesnės laisvės bendrauti su išore. Deja, europrotekcionistinės nuotaikos kol kas yra pastebimos, nors tuo pačiu reikia pastebėti, jog jos labai sumažėjo per pastaruosius porą dešimtmečių. Europos Sąjunga, deja, yra labai linkusi atsitverti nuo konkurentų iš kitur muitais, standartais, antidempingo priemonėmis, darbo jėgos judėjimo apribojimais.
 
Kitas aspektas, apsprendžiantis Europos Sąjungos ir laisvos rinkos santykį, yra perskirstymas Europos Sąjungoje. Kol kas, bent sąlygiškai, galima teigti, kad perskirstymas per Europos Sąjungą (neįskaitant valstybių-narių) nėra didelis - apie 1.6 procento BVP. Tačiau tai nėra viskas. Šie 1.6 procento, savaime aišku, būtų ne vietoje šiuo metu 40 procentų Lietuvoje perskirstomo BVP, o šalia to. Be to, Europos Sąjungos nustatyti reguliavimai valstybes - nares įpareigoja perskirstyti dar nemažą dalį BVP. Taip pat būtina pastebėti, kad tose srityse, kuriose pasireiškia perskirstymas Europos Sąjungos lygiu (Bendroji žemės ūkio politika ir Regioninė politika), jis yra netikslingas, neefektyvus, biurokratiškas.
 
Dar vienas aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį nagrinėjant Europos sąjungos ir laisvos rinkos santykį, yra reguliavimas. Gyvenimas Europos Sąjungoje yra labai reguliuojamas: produktų standartai, darbų saugos reikalavimai, reklamos apribojimai, etc. Tik retkarčiais reguliavimas yra skirtas valdžiai, kad ji neplėstų savo funkcijų. Dažniausiai karčius reguliavimo vaisius raškyti, deja, tenka vartotojams. Apribojimai labai dažnai yra ne tik biurokratiniai, bet nustatyti vienos ar kitos interesų grupės, o ne visų žmonių naudai.
 
Laisva rinka ir Lietuva
 
Aktualiausias klausimas mums yra tai, kokia yra Lietuva laisvos rinkos atžvilgiu ir kokios jos perspektyvos stojimo į Europos Sąjungą kontekste. Norint į šį klausimą atsakyti, reikia palyginti tuos pačius, aukščiau aptartus aspektus (perskirstymą, reguliavimą, tarptautinio bendravimo galimybes) Lietuvoje.
 
Lietuva iš pirmo žvilgsnio lyg ir nėra užsidariusi nuo pasaulio labai dideliais muitais. Dažnai netgi galima išgirsti, kad iš visų regiono valstybių tik Estijoje muitai yra mažesni nei pas mus. Tačiau faktiškai padėtis gerokai prastesnė: muitinės formalumus Lietuvoje verslininkai įvertina kaip labiausiai biurokratizuotus, vis dar taikomos minimalios ribinės kainos nustatant muitinės vertę, vilkinamas stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją.
 
Perskirstymas Lietuvoje didelis, nors ir ne didesnis nei Europos Sąjungos šalyse. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad perskirstymas Lietuvoje vykdomas itin neatsakingai ir atneša labai skaudžias pasekmes, valdžios efektyvumas labai mažas. Be to, jei Europos Sąjungos šalyse dabartinis perskirstymo lygis egzistuoja jau senai, tai Lietuvoje mes jį pasiekėme labai dideliu tempu ir nesustojome netgi krizės metu.
 
Reguliavimas Lietuvoje kai kuriais atvejais yra griežtesnis nei ES, kai kuriais - švelnesnis. Blogiausia šioje srityje yra tai, kad net per daug uoliai perimant Europos Sąjungos reguliavimus neatsisakoma senųjų sovietinių. Labiausiai ši painiava pasireiškia standartų srityje. Be "europietiškų" ir "sovietinių" reguliavimų prikuriama ir visai originalių "lietuviškų". Pavyzdžiui, minimalios darbo laiko trukmės nustatymas yra ne tik absurdiškai nelogiškas, kenksmingas darbo rinkai ir verslui, bet ir ypač "originalus" Europos sąjungos kontekste. Kitas pavyzdys, žlugdantis vertybinių popierių rinką - kasmėnesinės deklaracijos apie kapitalo vertės prieaugį. Deja, tai tik atsitiktiniai pavyzdžiai iš didžiulės ir įvairiaspalvės reguliavimų mozaikos.
 
Laisva rinkos perspektyva Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą
 
Tarp laisvos rinkos šalininkų Europoje galima rasti tiek tokių, kurie į integraciją žiūri optimistiškai, tiek tokių, kurie tai vertina labai pesimistiškai. Panaši situacija ir Lietuvoje. Kodėl? Logiška prielaida, kad Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, jos aplinka supanašės su Europos Sąjungos aplinka. Laisvos rinkos šalininkų eurooptimizmas arba europesimizmas priklauso nuo nuomonės, lūkesčių apie tolimesnę Europos Sąjungos ir Lietuvos raidą. Jų yra keturi esminiai variantai: 1) tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga plėtosis laisvos rinkos principų įgyvendinimo linkme; 2) abi plėtosis priešinga, laisvos rinkos principų neigimo linkme; 3) Lietuva plėtosis laisvos rinkos linkme, o Europos Sąjunga - atvirkščiai; 4) Lietuva toliau biurokratės ir joje mažės laisvės, o Europos Sąjunga taps liberalesnė.
 
Priklausomai nuo numanomo būsimų įvykių scenarijaus, laisvos rinkos šalininkai neišvengiamai vertina ir integraciją į Europos Sąjungą kaip papildomą, ypač svarbų veiksnį, galintį nulemti laisvos rinkos įsigalėjimą Lietuvoje. Kitaip tariant, laisvos rinkos šalininkų požiūris priklauso nuo to, kaip vertinama Lietuvos ir Europos Sąjungos valdžia, kokių sprendimų iš jų tikimasi. Europesimistų pesimizmas dažniausiai remiasi viltimi, kad Lietuvoje bus pradėtas naujas kursas žmogaus, o ne valdžios išlaisvinimo link, o eurooptimistų optimizmas - netikėjimu, kad Lietuvos valdžia "pasitaisys". Praktikoje galima pastebėti tiek tuos atvejus, kai Europos Sąjungos teisė Lietuvos valdžiai įperša naujus apribojimus, tiek tuos atvejus, kuomet apsaugo nuo naujų apribojimų įdiegimo. Bendros linijos nėra.
 
Jei vyks Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, Lietuvoje neišvengiamai bus pasikeitimų. Kokie gi jie būtų, jei tartume, kad Lietuva keisis tik dėl integracijos, o Europos Sąjunga išliks tokia, kokia yra dabar? Svarbiausias pasikeitimas būtų tas, kad Lietuvoje Europos Sąjungos atžvilgiu pradėtų veikti keturios pagrindinės laisvės: prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo. Prekių atveju tai reiškia, jog prekės nesusidurtų su barjerais nei įvežant jas iš Europos Sąjungos į Lietuvą, nei iš Lietuvos į Europos Sąjungą. Darbuotojų atveju tai reikštų, jog įgijęs kvalifikaciją vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, žmogus galėtų laisvai įsidarbinti bet kurioje kitoje. Tačiau visos šios laisvės galiotų tik Europos Sąjungos viduje, tuo tarpu su kitomis valstybėmis apribojimai - pavyzdžiui, muitai - gali netgi išaugti. Ne mažiau pasikeitimų Lietuvos žmonėms tektų patirti dėl reguliavimo pokyčių. Reguliavimas integruojantis į Europos Sąjungą taip pat daugelyje sričių išaugtų (arba jau yra išaugęs dėl Europos Sąjungos teisės perėmimo). Beje, Europos Sąjungos reguliavimai neretai yra nustatomi ir tam, kad apribotų valdžios intervenciją į rinką, paskatintų privatizavimą, monopolinių privilegijų naikinimą.
 
Jei yra apsispręsta stoti į Europos Sąjungą, kiek laisvos rinkos principų likimas priklausys nuo mūsų Lietuvoje priimamų sprendimų? Didžioji Europos Sąjungos dalis - direktyvos privalomos iš esmės tik tikslų atžvilgiu, o konkrečių priemonių pasirinkimas yra jau nacionalinės teisės reikalas. Be to, nemaža dalis direktyvų nustato išlygų galimybę, kuriomis Lietuvoje, beje, dažnai nepasinaudojama. Ypač svarbu tai, kad Europos Sąjungos teisė reguliuoja ne viską, todėl dar ilgai daugelis verslo bei žmonių gyvenimo sąlygų bus sąlyginai nepriklausomos nuo Europos Sąjungos reguliavimų.
 
***
 
Noras arba nenoras stoti į ES yra neišvengiamai paremtas ne tik racionaliais argumentais, bet ir daugeliu nežinomųjų, simpatijomis bei antipatijomis, lūkesčiais. Visų svarbiausia yra neužmiršti, kad Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasekmės labai priklausys nuo mūsų pačių ir mūsų gebėjimo atsakingai ir nuosekliai tvarkytis. Todėl norėtųsi palinkėti sprendimus priimantiems asmenims ir derybininkams racionalumo, o patiems daryti viską, kad iš Europos Sąjungos būtų paimtos laisvos rinkos principus atitinkančios taisyklės, o neatitinkančios - neutralizuotos.