Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Fiskalinis stimulas - ne išeitis

Žilvinas Šilėnas, LLRI vyresnysis ekspertas
2009-02-23
Komentaras, "Verslo žinios"
Dalis dabartinės valdžios kritikų pučia dulkes nuo Keinso principų, grožisi Barako Obamos retorika ir kalba apie tai, kad verslui reikėtų fiskalinio stimulo. Norima, kad valdžia didintų tiesiogines išlaidas ir verslui duotų reikalingų ar nereikalingų užsakymų, kurie savo ruožtų turėtų kompensuoti sumažėjusią visuminę paklausą. Čia naudojama retorika gana įtaigi – jau geriau leisti pinigus verslui, nei bedarbių pašalpoms.
 
Tačiau šis požiūris yra netinkamas daugeliu pjūvių. Kuomet ekonomika pereina iš pakilimo į nusileidimo būklę, dalis bumo metais suklestėjusių verslų neišvengiamai privalo susitraukti ar net visai išnykti, tam, kad ekonomika sugrįžtų į sveiką būseną. Darbo paklausos sumažėjimas, iš to sekantis darbo užmokesčio kritimas ir didėjanti laisvos darbo jėgos pasiūla yra būtina tam, kad ilgainiui galėtų kurtis nauji ir atsigauti kai kurie seni verslai.Išaugusios kainos taip pat turi sumažėti. Fiskalinis stimulas arba valdžios pinigų dalijimas verslui šių procesų nesustabdytų, o tik prailgintų perėjimą į normalią ekonomikos būklę. O naudą iš fiskalinio stimulo gautų pagrinde tie, kurie įtikintų valdžią finansuoti jų projektus.
 
Jei neįtikina fundamentalūs argumentai, gal tuomet įtikins pragmatiniai. Lietuva neturi pinigų rezervo, iš kurio galėtų finansuoti fiskalinį stimulą. Lietuvos skolinimosi reitingai nėra palankūs. Pasaulyje paskolų kaina yra smarkiai išaugusi, valstybė jau ir taip priversta skolintis tam, kad padengtų esamus įsipareigojimus. Tokiomis sąlygomis raginti skolintis dar daugiau, kad valstybė švaistytų pinigus į kairę ir į dešinę, yra ir neatsakinga, ir neefektyvu.
 
Reikia suprasti, kad Lietuva negali sau leisti klaidų, kurias gali daryti JAV ar kitos didelės, turtingos ir galingos valstybės. JAV gali prispausdinti dolerių, jais finansuoti grandiozinius projektus. Panašūs veiksmai  Lietuvoje tuoj pat privestų prie dar didesnės ekonominės ir finansinės krizės.
 
Jau tampa tradicija, kad JAV nuo ekonominės depresijos bando gelbėtis statydama kelius, Japonija – nereikalingus oro uostus. Lietuvoje daugiausia pritarimo, atrodo, susilaukia daugiabučių renovavimas. Ir iš tikro, ši idėja yra gera, tinka bet kokiais laikais ir nėra beprasmė investicija. Be to, jai galima panaudoti ES lėšas. Tačiau net ir renovacija turi būti vykdoma vadovaujantis energijos taupymo, o ne dėl verslo gelbėjimo kriterijais.
 
Radikalus verslo sąlygų gerinimas yra vienintelis būdas sušvelninti krizės poveikį ir sutrumpinti jos trukmę. Jei pakilimo laikais verslas galėjo užsimerkti ir iškęsti biurokratinius suvaržymus, tai krizės laikotarpiu kiekviena kliūtis verslui gali tapti išgyvenimo dilema. Svarbiausia –dauguma verslo sąlygų gerinimo priemonių nėra papildoma našta biudžetui. Štai, pavyzdžiui, supaprastinus teritorijų planavimą, nukentėtų vietinių žemėtvarkininkų šešėliniai biudžetai. Bet valstybės iždas nuo to tik papilnėtų.