Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Gerai padirbėjo, kad būtų blogiau

Rūta Vainienė, LLRI prezidentė
2009-09-11
Komentaras, "Lietuvos žinios"
Citata iš Lietuvos Respublikos penkioliktosios Vyriausybės programos: "Atsižvelgdami į svarbiausių tarptautinių konkurencingumą ir verslo sąlygas vertinančių tyrimų duomenis ("Doing Business" ir kt.), per vienus metus pagerinsime sąlygas prasčiausiai vertinamose srityse (darbo santykiai, verslo pradžia)."
Puikus siekis, drąsus ir ambicingas! Džiugu, kad toks yra Vyriausybės programoje. Ir nors nuo šios Vyriausybės darbo pradžios dar nepraėjo metai, tas programos eilutes rašę ir realybės jausmo nepraradę koalicijos partneriai su nerimu turėjo laukti, kol bus paskelbti tyrimai.
Kad ir kiek kartotų ministras pirmininkas ar buvęs finansų ministras, jog visi šios Vyriausybės priimti ekonominiai sprendimai buvo geri, teisingi, būtini ir neišvengiami, vertintojų išvados negailestingos.
Pagal kasmet skelbiamą pasaulio konkurencingumo indeksą šiemet Lietuva, surinkusi 4,3 balo iš maksimalių 7, įvertinta 53-iąja vieta iš 133 šalių. Lietuvos vertinimas blogėja antrus metus iš eilės. Mūsų valstybė, palyginti su praėjusių metų vertinimu, nukrito per 9 pozicijas.
Paskelbtas naujas "Doing business" tyrimas rodo, kad verslo pradėjimo vertinimas nukrito per 22 vietas, labiausiai iš visų vertinamų rodiklių. Darbo santykių reguliavimo vertinimas smuktelėjo per keturias pozicijas ir išlieka blogiausiai vertinamas iš visų rodiklių.
Kaip praleido laiką?  
Devyni mėnesiai iššvaistyti keliant mokesčius, o ne liberalizuojant darbo santykius ar paprastinant verslo pradžią (ir pabaigą), ne mažinant biurokratiją. Likę trys šių metų mėnesiai bus paaukoti kitų metų biudžetui, "Sodros" tarifų klausimams, politinėms deryboms ir dalyboms - dalykams, kurie mūsų aptariamus indeksus gali tik pabloginti.
Verslo aplinkos gerinimas, konkurencingumo didinimas - pernelyg svetimos sąvokos, kad vargintų viešųjų finansų laužus gesinančių politikų protus. Nesiginčijame, jog gana prastai įvertinti tokie Lietuvos konkurencingumo veiksniai kaip rinkos dydis, finansų rinkų išsivystymas, naujovių diegimas daugiausia yra nulemti rinkos dydžio, bendros pasaulinės ekonomikos padėties ar našumo rodiklių atsilikimo.
Tačiau aptariamuose indeksuose didžiausią reikšmę turi veiksniai, kuriuos sukuria teisinis reguliavimas. Tai - darbo rinkos efektyvumas, kuris Lietuvoje smarkiai atsilieka, pavyzdžiui, tiek nuo Latvijos, tiek nuo Estijos. Iš tyrimuose įvardytų keturių problemiškiausių faktorių, trukdančių vykdyti ekonominę veiklą, net trys susiję su valstybiniu reguliavimu: mokesčių dydžiu, biurokratija, mokesčių administravimu. Tai valdžios atsakomybės sritys, kuriose nebuvo pasidarbuota, arba buvo pasidarbuota, bet ne į tą pusę.
Gal nežino, ką daryti?  
Per daugelį metų pastebėjome, jog valdžia su nesančiaisiais joje mėgsta pažaisti žaidimus, kurių pavadinime būtinai yra žodis "konstruktyvu".
Norite, kad valdžia pagerintų verslo sąlygas? Gerai, pateikite konstruktyvius pasiūlymus.
Norite, kad valdžia sumažintų išlaidas? Taip, būtinai, tik pateikite siūlymus. Kritikuokite konstruktyviai.
Nenorite, kad valdžia nesiskolintų? Puiku, mes taip pat nenorime skolintis, bet pateikite konstruktyvių pasiūlymų, iš kur gauti pinigų arba kur sutaupyti.
Visi mielai įsitraukia į šiuos žaidimus, teikia siūlymus, nes mano, jog "Vyriausybei reikia padėti". Pasiūlymų pateikta šūsnys - iš įvairiausių institucijų, įvairiausiomis temomis. Įvyksta dialogas, bet absoliučia dauguma atvejų viskas tuo ir baigiasi. Veiksmo - jokio.
Tiesa, naudos šiek tiek yra, ypač valdantiesiems - nuleistas garas, laimėta laiko, pademonstruotas įsiklausymas. Tokius laimėjimus vertina ne konkurencingumo, bet politiniai reitingai, o jie politikams - svarbiausi.
Veiksmų verslo aplinkai gerinti arba konkurencingumui didinti nėra ne todėl, kad pasiūlymai nekonstruktyvūs (nors būtent taip pavadinami siūlymai, kurių tiesiog nenorima įgyvendinti) ar kad jų trūksta. Sprendimai stringa dėl to, jog šie siekiai - ne politikų prioritetas. Darbo santykių jie nesupaprastins, nes reikia tartis su profsąjungomis. Verslo pradžios ir pabaigos nepalengvins, nes šimtai biurokratų ras priežastį ar tariamą riziką, dėl kurios nieko negalima daryti. Mokesčių nemažins, nes biudžetas kiauras.
Tiesiog pretekstų, dėl ko nedaryti, yra daugiau nei ryžto padaryti. O daryti prasmingus darbus visada verta - jie būtinai bus pastebėti tiek Lietuvos žmonių, tiek užsienio vertintojų.