Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Indeksai ir Lietuvos gerovė

Remigijus Šimašius, LLRI prezidentas
2006-09-13
Komentaras, Lietuvos radijas
Praėjusią savaitę net dvi organizacijos paskelbė reitingus, vertinančius pasaulio valstybių ekonominę politiką. Tai Kanados Frazer institutas, matuojantis pasaulio šalių ekonominę laisvę, ir Pasaulio bankas, vertinantis verslo sąlygas.
 
Kanados Frazer instituto rengiamo ekonominės laisvės indekso duomenimis, per 2004 metus Lietuvoje ekonominės laisvės padaugėjo ir Lietuva publikuojamame reitinge užima 40 vietą, pakilusi į ją iš 45-osios tarp 130 valstybių. Tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų Baltijos šalių - Estijos, kuri smuktelėjo iš 9 į 12 vietą, ir Latvijos, pakilusios iš 37 į 35 vietą. Pasaulio banko tyrimas apie verslo sąlygas geresnius rezultatus rodo ir Lietuvai  - 16 vietą pagal verslo sąlygas priskiria iš esmės tik todėl, kad Pasaulio banko ekspertai itin gerai vertina turto registravimo sistemą (laikydami ją 3 geriausia pasaulyje). Tiesa, kažin ar Lietuvos vartotojai yra tos pačios nuomonės.
 
Frazer institutas 2004 metais, palyginti su 2003-aisiais, Lietuvoje geriau įvertino sumažėjusį valdžios dydį bei finansų, darbo ir verslo reguliavimą. Deja, teisinė sistema ir privačios nuosavybės apsauga ir nuo Europos Sąjungos tapusi labiau priklausoma užsienio prekyba ir pinigų sistema, nors ir nežymiai, vertinamos prasčiau.
 
Kalbant apie valdžios dydį didesnę pažangą šioje srityje stabdo nors ir nežymiai, tačiau augančios valstybinės išmokos ir subsidijos. Neaukštą Lietuvos vietą lemia ir mokesčių politika, įvertinta gerokai prasčiau nei Estijos ar Slovakijos.
 
Teisinė sistema ir nuosavybės teisių apsauga įvertinta ne tik prasčiau nei buvo, bet ir prasčiausiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Itin žemais balais įvertintas teisinės sistemos nepriklausomumas nuo politinių partijų ir valdžios ir sistema, užtikrinanti galimybę privačiam sektoriui ginčyti valdžios veiksmų ir reguliavimų teisėtumą.
 
Finansų, darbo ir verslo reguliavimas įvertintas geriau, tačiau šio kriterijaus vertinimo gerėjimą didžia dalimi nulėmė pasikeitusi minimalaus atlyginimo įtakos vertinimo metodologija. Tačiau džiugu, jog pagal vertinimus Lietuvoje kiek laisvėja darbuotojų samdymas ir atleidimas. Kita vertus, Pasaulio banko tyrimas pagal darbo santykių laisvumą, t.y. galimybę laisvai samdyti ir atleisti darbuotojus Lietuvai duoda tik 119 vietą pasaulyje! Verslo veiklos laisvėjimą labiausiai įtakojo sutrumpėjęs laikas, praleidžiamas biurokratinėse institucijose, palengvėjusios sąlygos pradedantiesiems naują verslą ir nors nežymiai, tačiau sumažėjęs neformalių mokėjimų valstybės tarnautojams kiekis.
 
Laisviausia pasaulio šalimi pagal Frazerio instituto tyrimą išliko Honkongas, po jo eina Singapūras. 3-iąją vietą dalijasi Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Kitos didžiosios valstybės užėmė šias vietas: Japonija – 19-ąją, Vokietija – 17-ąją, Italija – 45-ąją, Prancūzija – 24-ąją, Kinija – 95-ąją, Rusija – 102-ąją. Tarp ES narių geriausiai įvertintos Airija ir Jungtinė Karalystė – 6-oji vieta, Liuksemburgas – 9-oji. Žemiausias penkias indekso vietas užėmė Venesuela, Demokratinė Kongo Respublika, Kongo Respublika, Mianmaras ir Zimbabvė. Panašus eiliškumas ir Pasaulio banko tyrimo pradžioje ir pabaigoje.
 
Indeksai, aišku, pasako mažiau nei gali pajausti Lietuvos gyventojai savo kailiu. Tačiau kartu jie pasako gana daug. Pirma, laisvesnės šalys gyvena geriau, savo gerovę jose žmonės kuria sparčiau nei mažiau laisvose šalyse, į ekonomiškai laisvas šalis iš ne tokių laisvų šalių veržiasi nauji gyventojai. Svarbu pabrėžti, kad gerovė priklauso būtent nuo ekonominės laisvės, o ne nuo kitų dalykų – priešingai nei ekonominė laisvė, iš užsienio gaunama parama gerov4s augimui, kaip rodo Frazer instituto tyrimas, nedaro praktiškai jokios įtakos. Kita šių indeksų nauda – jie kiekvienai valdžiai parodo, kur ieškoti savo neatliktų namų darbų, ką reikia padaryti, norint iš tiesų pasitarnauti žmonėms. Tikiu, kad tokių nepadarytų namų darbų turi ir Singapūras, naujoji Zelandija, Honkongas, Jungtinės Valstijos, Airija ar Jungtinė Karalystė. Tačiau Lietuvos valdžia jų turi daug daugiau.