Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Investuoti į atsakingą visuomenę

Giedrius Kadziauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
2008-11-24
Komentaras, "Verslo žinios"
Sveikas paprastų žmonių protas, kurį politikams paprastai užtemdo noras ir galimybė dalinti pažadus ir pinigus, teigia, kad atsakingi žmonės gyvena pagal išgales, ką pasėjo, tą ir pjauna, kaip pasikloja, taip ir išmiega, neduoda duonos tiems vaikams, kurie kratosi darbo. Investicija atsieitų nebrangiai. Dešiniesiems reikėtų sukaupti drąsą, rasti tinkamus argumentus ir nebijoti pasakyti tiesos. Žmonių atsakomybės didinimas, galėtų tapti valstybės strategine investicijų kryptimi, o pagrindinis investavimo būdas yra nedalijimas. Net tik socialinių pašalpų, bet ir paramos verslui. JAV ir Vokietijos automobilių gamintojai vizgina uodegą prašydami finansinės paramos, ir grasina įkasti bankrotais ir masiniais atleidimais.
 
Sistemiškai paramą teikianti valstybė, natūralias gyvenimo rizikas bandantys eliminuoti politikai, pažadai, kad rizikuojantys bus išgelbėti, mažina arba net sunaikina natūralų norą ir gebėjimą žmonėms patiems imtis atsakomybės už tai.
 
Pradėta pensijų reforma leidžiant pervesti dalį lėšų į privačius fondus ir yra atsakomybė didinanti investicija. Sumokant šiandieniams pensininkams lėšas, kurias dirbantys perveda į privačius fondus ir kaupia patys, perkelia dalį atsakomybės už apsirūpinimą senatvėje ant pačių žmonių. Antikrizinio plano siūlymai siūlo tokios atsakomybės sumažinti.
 
Atsakomybę mažina ir siūlymai įtraukti dirbančių pagal autorinius ir ūkininkų į Sodros sistemą. Nors tai, gal ir pritrauktų papildomų pajamų į Sodros biudžetą, tačiau visiškai sumažintų žmonių, kurie turi pasirinkimą  atsakomybės kapitalą.
 
Šeimos atsakomybę savo vaikams bent šiek tiek galėtų padidinti motinystės ar tėvystės pašalpų laikotarpio sumažinimas nuo dviejų iki vienerių metų. Vaikystė, senatvė, susirgimai ir vaiko turėjimas yra rizikingi laikotarpiai, kada paprastai sumažėja asmens pajamos. Todėl tai, jog motinos kurį laiką po vaiko gimimo nedirba nėra netikėtumas užklupęs šeimą. Todėl rengtis laikinam pajamų sumažėjimui ir išlaidų didėjimui taip pat būtų natūralu. Jeigu galima taupyti automobiliui, butui, aparatūrai ar šaldytuvui, kodėl atimama motyvacija taupyti ir rengtis vaiko gimimui. Nors kita vertus Lietuvoje laikoma, jog žmogus nesugeba taupyti pinigų mokslams ir sveikatos priežiūrai, todėl gal ir taupymas vaikams auginti laikomas nepakeliamu.
 
Akivaizdžiausias ir jau ne kartą išsakytas siūlymas atsisakyti nemokamos parskraidinimo paslaugos nuo eižėjančio Kuršių marių ir Lietuvos ežerų ledo. Patyrę Lietuvos žvejai nepagrįstai neatsakingai žaidžia su žuvelėmis iki pat pavasario ir prašo juos nuskraidinti todėl, kad nesumoka pilnos kainos už gelbėjimo paslaugą.
 
Atsakomybės ugdymas yra ilgalaikė investicija. Sovietinė sistema per 50 metų sunaikino bendruomenes – religines ar teritorines. Jos prisiimdavo dalį atsakomybės už nelaimėlius: susirgusius, našlaičius ir padegėlius. Europa per 150 valstybės garantuojamų pensijų metų sugriovė supratimą, jog gerovė senatvėje yra asmens ir jo bendruomenės rūpestis, o ne valstybės. Todėl greitos investicijų grąžos tikėtis neverta, nereikia tikėtis, kad ir visi supras. Bet bent jau dešinieji turėtų.