Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ką aktualu žinoti Lietuvos verslui apie Europos Komisijos pažangos ataskaitą

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI eskpertas
2001-11-21
Komentaras, "Euroverslo naujienos"
Europos Komisijos 2001 m. reguliariojo pranešimo apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES išvadų komentaras
 
2001 m. lapkričio 13 d. paskelbtas "Europos Komisijos reguliarusis pranešimas apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei ES" (pažangos ataskaita) yra jau ketvirtasis metinis Lietuvos teisės, ekonominių ir administravimo reformų įvertinimas. Šio dokumento tikslas – įvertinti, kas Lietuvoje atlikta rengiantis stoti į ES, o vertinimų pagrindą sudaro stojimo į ES kriterijai – politinis (kaip šalyje veikia demokratinė sistema, pagarba žmogaus teisėms, įstatymo viršenybė), ekonominis (ar veikia rinkos ekonomika ir ar nebus sunkumų konkuruojant bendrojoje rinkoje) bei administracinis (gebėjimas tinkamai perimti ir įgyvendinti Lietuvoje ES teisės normas, reglamentuojančias įvairias viešosios politikos sritis, ir bendrus ES principus). Be to, Europos Komisija paskelbė ir atnaujintos "Stojimo partnerystės Lietuvai" projektą, kuriame nurodyti svarbiausi darbai, kuriuos Lietuva turėtų atlikti per artimiausius porą metų besirengdama stoti į ES.
 
Europos Komisijos vertinimai svarbūs ne tik Lietuvos institucijoms. Su jais susipažinti naudinga ir verslininkams, nes planuodami savo veiklą jie gali atsižvelgti į tikėtiną bendrą politinę ir teisinę verslo aplinkos raidą bei konkrečias ekonominio reguliavimo priemones, kurias planuojama įgyvendinti diegiant ES teisę. Žinant, ką kritikuoja ar siūlo Europos Komisija, galima geriau prisitaikyti prie galimų verslo aplinkos pokyčių bei tinkamiau pasinaudoti integracijos teikiamomis galimybėmis.
 
Bendros išvados
 
1. Šiais metais Europos Komisija pirmą sykį pripažino, kad Lietuva yra pajėgi iki 2002 m. galo baigti derybas, o iki 2004 m. – pasirengti narystei ES. Tai reiškia, jog jau po trejų metų Lietuva gali būti ES narė, vadinasi, tapti bendrosios rinkos dalimi ir pašalinti tebeveikiančias kliūtis mainams tarp Lietuvos ir ES (kvotas ir importo muitus, antidempingo mokesčius, muitinės procedūras bei kitas kliūtis ties sienomis) bei suderinti išorės muitus ir kitas ekonominės politikos sritis.
 
2. Europos Komisija taip pat aiškiai išreiškė nuomonę, jog ES vidaus reformos žemės ūkio, regioninės politikos ir biudžeto srityse neturėtų sustabdyti naujų 10 narių priėmimo. Tai savo ruožtu reiškia, jog jei nebus nenumatytų įvykių ir ES plėtra iš tiesų įvyks 2004 m., Lietuva turbūt įstos į šią organizaciją kartu su kaimynėmis Latvija, Lenkija bei dauguma kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių. Tai reiškia, kad dabar esančios kliūtys verslui su šiomis šalimis bus pašalintos bei sudarytos nediskriminacinės sąlygos mainams.
 
3. Verslui aktualus ir Europos Komisijos šiemet ypač akcentuojamas Lietuvos institucijų gebėjimas tinkamai įgyvendinti šalyje ES teisės normas. Kaip rodo verslui įtakos turinčių teisės aktų įgyvendinimo praktika Lietuvoje, priimami teisės aktai dažnai lemia nemažas verslo išlaidas bei mažina šalies įmonių konkurencingumą.
 
Toliau pateikiami pagrindinių Europos Komisijos išvadų ekonominių kriterijų bei ES teisės aktų įgyvendinimo Lietuvoje komentarai.
 
Ekonominė politika
 
Reguliariajame pranešime pažymima Lietuvos pažanga pagal ekonominį narystės kriterijų sudarant sąlygas rinkai veikti. Europos Komisijos teigimu, per pastaruosius metus Lietuvoje dar “labiau įtvirtinti rinkos ekonomikos pagrindai”. Taigi, Komisijos vertinimu, Lietuva yra veiksmingos rinkos ekonomikos valstybė ir (jos įmonės) turėtų sugebėti konkuruoti ES vidaus rinkoje artimiausiu laikotarpiu, jei bus tęsiama struktūrinių reformų programa.
 
Europos Komisijos nuomone, Lietuva, nepaisydama vyriausybių kaitos, išsaugojo platų politinį sutarimą dėl pagrindinių ekonominės politikos krypčių, pagerino fiskalinę drausmę ir sumažino valstybės dalyvavimą ekonomikoje. Įvertinamas teigiamas valiutų valdybos vaidmuo ekonominei aplinkai Lietuvoje bei jo poveikis pinigų ir kainų stabilumui. Ženkli pažanga pastebima privatizavimo, ypač finansų sektoriaus, srityje. Privatizavimas įvertintas kaip “artėjantis prie pabaigos”. Pažymima pažanga gerinant verslo aplinką, paprastinant išėjimo iš rinkos sąlygas, liberalizuojant darbo rinką reguliuojančius įstatymus bei prekybą su ES ir Vidurio bei Rytų Europos šalimis kandidatėmis. Komisija taip pat teigiamai įvertino Saulėlydžio bei Saulėtekio komisijų iniciatyvas šalinant kliūtis verslui Lietuvoje bei supaprastinant administracines procedūras.
 
Tuo pačiu Europos Komisija pažymi, jog Lietuvoje rinkos veikimą, ypač smulkių įmonių veiklą, dar pernelyg riboja biurokratinės kliūtys, susijusios su įmonių registravimu ir licencijavimu. Taip pat dar nemažai kainų reguliuoja valstybė, neigiamai vertinamas grįžimas prie grūdų supirkimo kainų reguliavimo. Komisijos nuomone, Lietuvoje turi būti tęsiama privatizacija, šalinamos kliūtys naujų verslų steigimui bei pasitraukimui iš rinkos, stiprinamos paskatos įmonėms investuoti į savo veiklos efektyvumo didinimą, gerinamos sąlygos darbo rinkos lankstumui, efektyvesnei finansų sektoriaus įmonių veiklai, švietimo sistemos prisitaikymui prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Akcentuojama pensijų reformos svarba.
 
Taigi apibendrinant galima pastebėti, jog Komisija siūlo ryžtingai tęsti struktūrines reformas Lietuvoje, toliau mažinant valstybės vaidmenį ekonomikoje, privatizuojant valstybei priklausančias įmones, ypač energetikos srityje, užbaigiant nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą, šalinant kliūtis verslui bei sudarant sąlygas jo lankstumui ir efektyvumo augimui.
 
ES teisės nuostatų perėmimas
 
Europos Komisijos nuomone, Lietuvos metinė pažanga derinantis prie ES teisės normų (jas perkeliant ir įgyvendinant) buvo pastebima daugelyje acquis communautaire  (ES teisės) sričių. Pranešime teisės derinimas vertinamas pagal derybų skyrius. Toliau pateikiami svarbiausi Europos Komisijos siūlymai Lietuvai dėl tolesnių veiksmų derinant ekonominę aplinką reguliuojančius teisės aktus.
 
Laisvo prekių judėjimo srityje akcentuojamas poreikis toliau reformuoti rinkos priežiūros sistemą, panaikinti išankstinius leidimus pardavinėti cheminius preparatus, maisto produktus bei farmacijos gaminius ir keisti šią sistemą rinkoje parduodamų prekių priežiūra, veikiančia ES. Komisijos nuomone, 2001 m. spalio mėn. Lietuvoje galiojo 45 proc. visų Europos standartų, ateityje turės būti tęsiamas Europos prekių kokybės standartų įgyvendinimo Lietuvoje procesas. Taip pat pažymima būtinybė sudaryti sąlygas įvairių nuosavybės formų sertifikavimo ir kokybės standartų priežiūros institucijų veiklai, aktyvesniam pramonės įmonių vaidmeniui standartų plėtojimo srityje. Lietuvos valstybės institucijos raginamos naikinti tokias kliūtis prekybai, kaip licencijavimas. Siūloma suderinti teisę viešųjų pirkimų srityje bei sukurti pirkimų kontrolės informacinę sistemą.
 
Laisvo asmenų judėjimo srityje siūloma toliau įgyvendinti abipusio kvalifikacijų pripažinimo principą, ypač teisininkų bei architektų profesijose. Siūloma supaprastinti paslaugų teikimo procedūrų reguliavimą.
 
Laisvo paslaugų teikimo srityje siūloma šalinti dar veikiančias kliūtis nefinansinių paslaugų teikimo laisvei, stiprinti finansinių paslaugų teikimo priežiūrą, įgyvendinti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nuostatas, baigti duomenų apsaugą reglamentuojančios teisės derinimą bei nuostatų dėl elektroninės prekybos skaidrumo ir prieinamumo derinimą.
 
Laisvo kapitalo judėjimo srityje pabrėžiama būtinybė suderinti atsiskaitymus reglamentuojančias nuostatas, pašalinant kliūtis tarptautiniams atsiskaitymams bei investicijoms į pensijų fondus ir draudimo įmones. Taip pat Lietuva turėtų pašalinti kliūtis, ribojančias užsieniečių teises įsigyti žemės ūkio paskirties žemės bei supaprastinti ne žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūras.
 
Iš kitų derybų skyrių galima išskirti tokias siūlomas priemones. Įmonių teisės srityje siūloma suderinti buhalterinę apskaitą, patentus reglamentuojančias nuostatas. Konkurencijos srityje siūloma atsižvelgti į naujus ES teisės aktus vertikalių bei horizontalių bendradarbiavimo formų tarp įmonių srityse. Žemės ūkio srityje rekomenduojama toliau derinti teisę produktų kokybės standartų srityje, sudaryti sąlygas tolesnei restruktūrizacijai. Transporto politikos srityje siūloma toliau derinti fiskalinį pajėgumą, techninius ir saugos standartus bei mokesčius už naudojimąsi keliais reglamentuojančią teisę, reformuoti Lietuvos geležinkelius. Mokesčių politikos srityje siūloma šalinti neatitikimus tarp PVM ir akcizų dydžių bei apskaitos taisyklių ir užtikrinti, kad ateityje mokesčių taisyklės atitiktų verslo apmokestinimo elgesio kodekso principus. Užimtumo ir socialinės politikos srityje siūloma priimti naują Darbo kodeksą bei Visuomenės sveikatos įstatymą, priimti nuostatas dėl darbuotojų apsaugos nuo cheminių preparatų. Energetikos srityje akcentuojama būtinybė laikytis Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo grafiko ir atlikti tai iki 2004 m., be to, Komisija pakartojo savo nuostatą, kad antrasis blokas turi būti uždarytas iki 2009 metų. Taip pat siūloma paskatinti energetikos reformą bei įsijungimą į vidaus rinką ir su aplinkosauga susijusių normų įgyvendinimą. Aplinkos srityje akcentuojamas ES normų dėl skysto kuro sieringumo, lakiųjų junginių kuro talpyklose, atliekų tvarkymo, geriamo vandens bei pavojingų medžiagų išleidimo į aplinką suderinimas.
 
Daugelyje sričių (įmonių registro, informacijos apie ūkininkus bei žemės ūkio kultūras, gyvulių registravimo, muitų informacinės sistemos, mokesčių administravimo bei pasirengimo mokėti į ES biudžetą, struktūrinių ir kitų ES fondų lėšų apskaitos sistemų tvarkymo) pagrindiniai siūlymai skirti valstybės institucijoms bei jų gebėjimų surinkti pakankamai informacijos, keistis ja su ES valstybėmis narėmis bei teisės įgyvendinimo priežiūros stiprinimui.
 
Apibendrinant galima pastebėti, jog siūlomų priemonių poveikis Lietuvos verslui gali būti įvairialypis. Viena vertus, ekonominių reformų tolesnis vykdymas, ypač kliūčių verslui Lietuvoje ir mainams su ES šalinimas bei valstybės vaidmens ekonomikoje tolesnis mažinimas sudarys geresnes sąlygas bet kokiai ekonominei veiklai ir gerovės augimui. Kita vertus, ES galiojančių prekių kokybės standartų, netiesioginių mokesčių didinimo ir informacijos teikimo procedūrų įgyvendinimas Lietuvoje, valstybės institucijų administracinių gebėjimų plėtojimas, jas papildomai finansuojant, įmonėms reiškia papildomas išlaidas investicijoms į naujas technologijas ar didesnius mokesčius į biudžetą. Konkretus poveikis priklausys nuo konkrečios įmonės veiklos srities, dydžio, prekybos su ES intensyvumo ir kitų rodiklių.