Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ką reiškia "ne" Europos Sąjungos konstitucijai?

Remigijus Šimašius, LLRI viceprezidentas
2005-06-08
Komentaras, Lietuvos radijas
Lietuvai nuo pat nepriklausomybės atgavimo Europos Sąjunga buvo laisvės ir klestėjimo simbolis. Nenuostabu, kad daugumos išsilaisvinusių lietuvių žvilgsnis krypo būtent į Europos Sąjungą. Šiandien esame Europos Sąjungos dalis, tad situaciją turėtume vertinti realistiškiau. Deja, Lietuva Europos Sąjungoje, panašu, jau atlieka pažangaus naivuolio vaidmenį. Nesvarbu, kad tai ne būtinai į gera Lietuvai, Europos Sąjungos direktyvas įdiegiame sparčiausiai (bent jau ant popieriaus). Nesvarbu, kad niekas Europos Sąjungos Konstitucijos teksto neskaitė, Seimas ratifikavo ją greičiau, nei tai padarė bet kuri kita valstybė narė. Prancūzus ir olandus, kurie tarė naujajai Konstitucijai „ne“, Lietuvos politikai linkę vertinti kaip Europos raidos stabdžius. Tačiau pažvelkime realistiškai, kas naudinga ir kas – žalinga mums, kaip lietuviams ir europiečiams, dėl to, kad pasiūlytoji Europos Sąjungos Konstitucija, atrodo, taip ir nebus realizuota.
 
Pirmiausia - ką prarandame. Paprasčiausias atsakymas, būtų – nieko. Ir jis arčiausiai tiesos. Europos Sąjungos Konstitucija buvo skirta politinės, o ne ekonominės integracijos gilinimui. Tiesiog Europos Sąjunga liks tokia, kokia buvo. Keistai atrodo ir kai kurių politikų komentarai, kad „ne“ konstitucijai reiškia „ne“ Europos Sąjungos priartinimui prie piliečių – neva naujoji Konstitucija daugiau galių suteikia piliečių rinktam parlamentui. Tačiau taip komentuojant pražiūrimas esminis dalykas: naujoji Konstitucija daugiau galių būtų sutelkusi Briuselyje, o tai reikštų, kad valdžios sprendimai žmonėms nuleidžiami iš daugumai neregėtų ir nepasiekiamų Briuselio aukštybių. Netgi parlamento didesnės galios reiškia ne ką kita, o galimybę mažiau įsiklausyti į valstybių narių nuomonę. Galimybė Briuselyje patogiau priimti sprendimus pagal naująją Konstituciją būtų nauja galimybė ne žmonėms, o Europos Sąjungos valdžiai, kuri vargiai ar atneštų daug naudos iki Europos Sąjungos pakraščių.
 
Na, gal dar prarandame truputėlį lengvų pinigų, kurių ateityje iš Europos Sąjungos galbūt gausime ne tiek, kiek būtume gavę. Galios koncentravimas Briuselyje reikštų ir vis augantį Europos Sąjungos biudžetą, iš kurio mums, kaip neturtingiausiems, nubyrėtų santykinai nemažai. Tačiau jei jau priimame tokį argumentą, tai kodėl turėtume stebėtis turtingesnių šalių pasisakymais prieš šį perskirstymo planą?.. Galiausiai, ir Lietuvai šie lengvi pinigai vargu ar į naudą, jei įvertintume jų poveikį ekonomikai.
 
Tai, kad prancūzai ir olandai nepalaikė tolesnės Europos Sąjungos centralizavimo idėjos, mums atneša nemažai naudos. Pagrindinis dalykas yra tas, kad nebus sudarytos sąlygos daugiau sprendimų priiminėti Briuselyje, ir bus mažiau galimybių, kad tokie sprendimai neigiamai įtakos Lietuvos ekonomiką. Be kita ko, galime prognozuoti, jog nepritarimas Konstitucijai reiškia ir mažesnes tos pačios Prancūzijos ir kitų kairuoliškai orientuotų valstybių galimybes primesti Lietuvai didesnius mokesčius. Augantį Briuselio apetitą ir užmačias minėti referendumai pristabdė ir tai – visų Europos Sąjungos piliečių laimėjimas.
 
Europos Sąjungos senbuvių nepritarimas politinės integracijos gilinimui, ko gera, labiausiai susijęs ne tiek su pačia Konstitucija. „Ne“ referendumuose daugiau nulėmė tų valstybių vidaus politika ir požiūris į Europos Sąjunga apskritai. Pirmiausia, kaip pastebi ne vienas komentatorius, Europos politinės integracijos idėja nebėra tokia patraukli žmonėms kaip anksčiau. Ne mažą reikšmę greičiausiai suvaidino ir nenoras matyti Turkiją Europos Sąjungos nare bei Europos Sąjungos vykdoma politika. Galiausiai „ne“ Konstitucijai nulėmė ir pernelyg didelis Europos Sąjungos politizavimas ir neatlikti namų darbai laisvinant ekonomiką, dėl ko piliečiai nepajunta ekonominės integracijos naudos.
 
Reikia pabrėžti, kad ekonomikos liberalizavimo tendencija ir Europos Sąjungos plėtra Lietuvai būtų naudinga. Tokią plėtros ir reformų naudą supranta ir nemažai kitų valstybių. Taigi galima prognozuoti, kad Europos Sąjunga ir toliau liks nepaslanki skirtingų interesų susikirtimo vieta. Lietuvai tokioje aplinkoje svarbu atsisakyti „stahanovietiško“ požiūrio, kad mes turim vis daugiau ir giliau integruotis. Būtina pradėti rimčiau vertinti savo interesus ne tik tada, kai dalijami fondai, bet ir kai sprendžiami ekonominės politikos klausimai.