Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ką reiškia referendumo rezultatai verslui?

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI vyresnysis eskpertas
2003-05-15
Straipsnis, "Euroverslo naujienos", 2003 gegužė Nr. 28
Vertinant Lietuvos referendumo dėl narystės ES poveikį šalies verslui, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus, kurie parodo, kiek svarbūs yra referendumo rezultatai ir kaip pats referendumas susijęs su Lietuvos ir ES ekonominiais ryšiais.
 
Integracija – ilgalaikis procesas
 
Referendumas tėra vienas, nors ir labai svarbus, politinis įvykis Lietuvos integracijos į ES procese. Integracija – ilgalaikis ir laipsniškas procesas, kuriame politiniai įvykiai kartais sukuria pagrindą ekonominės integracijos tolesnei plėtotei (t.y. geresnes sąlygas prekybai tarp Lietuvos ir ES), kartais tik įtvirtina jau susiklosčiusią ekonominių ryšių padėtį (pavyzdžiui, pradėjus derybas dėl narystės ES jau maždaug pusė Lietuvos užsienio prekybos vyko su ES valstybėmis).
 
Referendumas yra vienas iš svarbių „kelio ženklų“, arba tiksliau, „vartų“, atveriančių kelią (pasisakius už narystę ES) arba pristabdančių (jei referendumas būtų neįvykęs arba rinkėjai būtų balsavę prieš narystę ES) tolesnę Lietuvos integraciją į ES. Šio integracijos kelio pradžioje pasirašytos pirmosios prekybos sutartys tarp Lietuvos ir ES, iš jų ypač svarbi buvo Laisvosios prekybos sutartis, įsigaliojusi 1995 metais. Ji sudarė geresnes sąlygas Lietuvos pramonės gaminių eksportui į ES ir, palaipsniui, importui iš ES. Asociacijos sutartis, pasirašyta tais pačiais metais, buvo svarbus politinis ženklas verslui, kad ir Lietuva, ir ES rimtai svarsto ES plėtros galimybes. Lietuvos ir užsienio verslininkams 1995 m. gruodžio mėn. Lietuvos pateiktas oficialus prašymas tapti ES nare dar aiškiau parodė ateinančių dešimtmečių Lietuvos užsienio ekonominių ryšių bei reguliacinės šalies vidaus aplinkos kryptis.
 
Vėlesniais metais pagrindinius politinius įvykius integracijos srityje galima apibūdinti kaip Lietuvos ir ES institucijų pasirengimą plėtrai, tiksliau, plėtros sąlygų nustatymui. Nuo 2000 m. šis pasirengimas buvo perkeltas į kitokį, dvišalį lygį – derybas dėl narystės ES sąlygų. Stojimo į ES sąlygų nustatymas Lietuvos verslui svarbus keliais atžvilgiais. Viena vertus, derybos suteikė galimybę įmonėms geriau susipažinti su narystės ES sąlygomis ir, atitinkamai, tikėtinais pokyčiais pačių įmonių veikloje. Kita vertus, tuo pačiu išaiškėjo ir ES poveikio ribos – tai, kad narystė ES pirmiausia yra svarbi tarptautine veikla užsiimančioms įmonėms (neskaitant kai kurių specifinių intensyviai ES reguliuojamų sričių – žemės ūkio, su žmonių sauga ir sveikata betarpiškai susijusių veiklų).
 
Baigus derybas dėl narystės ES sąlygų (o derybos vyko iš esmės dėl kelių dalykų – per kiek laiko Lietuva įgyvendins visas ES normas ir kokiomis sąlygomis bus skirstoma ES finansinė parama), kitas natūralus žingsnis buvo įtvirtinti šalių (ES, jos valstybių narių bei Lietuvos ir kitų stojančių šalių) įsipareigojimą stojimo sutarties nuostatoms, ją pasirašant (tai įvyko šių metų balandžio 16 d.), o po to perduodant galutinį žodį dėl stojimo sutarties Lietuvos piliečiams, kurie ir pareiškė savo nuomonę referendume.
 
Referendumo reikšmė
 
Akivaizdu, jog referendumo reikšmė verslui būtų visiškai kitokia, jei jo rezultatai būtų neigiami. Tikėtina, jog neįvykęs referendumas arba neigiami jo rezultatai būtų sukėlę neapibrėžtumą rinkoje, kadangi būtų buvę sunku prognozuoti, kaip toliau klostysis Lietuvos politiniai santykiai su ES: ar bus bandoma rengti referendumą vėliau, ar liktų galioti asociacijos sutartis ir esamas prekybos režimas, ar stojimas į ES būtų nukeltas iki 2007 m. ar dar vėlesniam neapibrėžtam laikotarpiui. Lietuvos įmonėms šie klausimai būtų neabejotinai svarbūs, kadangi tai reikštų tolesnių kliūčių prekybai su ES šalinimo atidėjimą, dalyvavimo vidaus rinkoje nukėlimą, nors, beje, Lietuvoje ir taikant daugelį ES reguliavimo normų.
 
Teigiamas referendumo dėl stojimo į ES rezultatas pirmiausia reiškia tai, jog verslui nereikia galvoti apie atsakymus į jau minėtus klausimus. Ne tik Lietuvos verslui, bet ir užsienio investuotojams referendumas nubrėžė gana aiškias tolesnių politinių sprendimų gaires, pagal kurias jie gali planuoti ir savo veiklą Lietuvoje. Tiesa, kol kas Lietuvos stojimo į ES kelyje dar yra nežinomųjų. Pagrindiniai jų – kaip baigsis referendumai kaimyninėse į ES stojančiose šalyse, ypač Lenkijoje. Nuo to bent netiesiogiai priklausys ir Lietuvos dalyvavimo ES vidaus rinkoje tolesnė perspektyva, muitinių procedūrų verslui, žmonių judėjimui vidaus rinkoje šalinimas. Į tai atsakymai bus gauti birželio bei rugsėjo mėnesiais, kai įvyks referendumas Lenkijoje, o vėliau – referendumai Latvijoje ir Estijoje. Be to, visada išlieka nenumatytų įvykių tikimybė, nebūtinai susijusi su stojimo sutarties ratifikavimu, bet, pavyzdžiui, su galimomis tarptautinėmis krizėmis.
 
Referendumas įvyko. Kas toliau?
 
Dabar, įvykus referendumui Lietuvoje, tolesnė stojimo į ES eiga tapo daug aiškesnė ir labiau užtikrinta. Pasibaigus stojimo sutarties ratifikavimui kitose šalyse (ir spėjant, kad referendumas ir ten baigsis teigiamai), pagrindiniu politiniu įvykiu iki pačios narystės ES bus Europos Komisijos planuojamos monitoringo ataskaitos paskelbimas šį rudenį. Šios ataskaitos tikslas yra įvertinti, kaip Lietuva ir kitos stojančios šalys laikosi stojimo sutartyje numatytų įsipareigojimų. Kitaip sakant, kaip įgyvendinamos ES teisės normos stojančiose šalyse. Tiesa, ši ataskaita tikriausiai nesutrikdys stojimo į ES tvarkaraščio, t.y. Lietuvos ir kitų stojančių šalių priėmimo į ES 2004 m. gegužės mėnesį. Tačiau ji bus svarbi verslui kaip ženklas apie galimas ES priemones Lietuvos įmonių atžvilgiu, mūsų šaliai įstojus į ES ir pradėjus dalyvauti vidaus rinkoje. Jei Komisija manys, kad Lietuva netinkamai įgyvendina ES produktų standartus ar kitas normas, tai gali tapti pagrindu laikinai apriboti Lietuvos eksportą į kitas ES šalis. Tokia galimybė, nors ir laikina, yra numatyta stojimo sutartyje, ir ji turbūt bus pagrindinis neapibrėžtumą didinantis politinis veiksnys įstojus į ES. Beje, kitais metais ES vyks ir vadinamoji tarpvyriausybinė konferencija, kurioje turėtų būti priimti sprendimai dėl ES reformos (šiuo metu svarstomi Konvente dėl Europos ateities), kurie taip pat gali turėti ilgalaikių pasekmių ir verslui Sąjungos rinkoje.
 
Be to, dar kurį laiką bus apribotas Lietuvos įmonių visateisis dalyvavimas ES vidaus rinkoje. Kaip žinoma, Lietuvos vežėjai po įstojimo dar kelerius metus negalės laisvai teikti kabotažo paslaugų. Lietuvos įmonių darbuotojai negalės laisvai įsidarbinti bet kurioje ES valstybėje narėje. Tačiau šie apribojimai bus laikino pobūdžio, o ateityje Lietuvos įmonėms reikės vis labiau domėtis naujais siūlymais, kuriuos pateiks Europos Komisija ir kurie turės tiesioginį poveikį šalies verslo aplinkai. Tai ypač pasakytina apie vadinamosios Lisabonos strategijos įgyvendinimą, kuria siekiama sukurti sąlygas ES iki 2010 m. tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika. Lietuvos įmonės taip pat įgis teisę kreiptis į Europos teisingumo teismą, jei Lietuvos ar kitų ES šalių vyriausybė pažeis jų teises, įtvirtintas ES sutartyje.
 
Tuo pačiu reikia dar kartą priminti, kad ES teisės normos yra ir bus svarbios pirmiausia su kitomis ES šalimis (bei ES nepriklausančiomis valstybėmis) prekiaujančioms įmonėms. Mažoms, Lietuvos vidaus rinkai paslaugas ar prekes tiekiančioms įmonėms, narystė ES gali neatnešti jokių staigių pokyčių. Galbūt atsiras galimybė finansuoti savo darbuotojų apmokymus už ES lėšas arba pasinaudoti ES parama atnaujinant įrenginius. Galbūt po kiek laiko gali atsirasti daugiau konkurentų. Galbūt reikės laukytis aukštesnių aplinkosaugos ar kitokių standartų. Tačiau kad ir kokia svarbi būtų Lietuvos ekonomikai narystė ES, ir toliau įmonių veiklos sėkmė priklausys nuo pačių verslininkų įgūdžių bei verslumo, o Lietuvos vyriausybės sprendimai ateityje išliks svarbūs verslo aplinkai, ypač tiesioginių mokesčių ar socialinės politikos srityse.