Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kad po rinkimų būtų geriau

Elena Leontjeva, LLRI prezidentė
2000-06-20
Interviu dienraščiui "Respublika"
Artėjantys rinkimai į Seimą paverčia aktualijomis partijų ideologijas ir programas. Kol kas daugiausia domimasi koalicijų kūrimu, tačiau neaišku, kur naujieji politiniai dariniai žada vesti Lietuvą. Apie tai "Respublika" kalbėjosi su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva.
 
Kaip Jums atrodo, politines jungtuves diktuoja pažiūrų giminystė ar kova už rinkėjų balsus?
 
Partijos dar tik ruošia rinkimines programas, konkretizuoja politikos nuostatas. Kol jų nėra, niekas negali žinoti, kurių partijų ideologija artimiausia. Tokiomis aplinkybėmis sudarytos jungtuvės pavojingos - vėliau gali paaiškėti, kad partijas tevienija tikslas patekti į Seimą, suformuoti vyriausybę. Kai šis tikslas bus pasiektas, nebeliks, kas vienija. Prasidės nesutarimai, menkiausias žingsnis reikalaus ilgų derinimų, kompromisų.
 
Kuo platesnė koalicija sudarys naująją Vyriausybę (tikėtina, kad tai bus trys keturios partijos), tuo svarbesnis yra išankstinis idėjinis sutarimas dėl politikos krypties ir konkretizuotas veiksmų planas.
 
Trys liberalios pakraipos jėgos vieningai tvirtina, kad jų idėjinis pagrindas - liberalizmas. LDDP ir socialdemokratai nesikrato pavadinimo "kairieji". Gal pakanka tradicinio partijų skirstymo į kairiąsias ir dešiniąsias?
 
Visiems žmonėms naudinga, kad liberalizmas tampa magnetu populiarioms politinėms jėgoms. Tikiuosi, netrukus galėsime išvysti šių jėgų atstovus ne tik vartojančius žodį "liberalizmas", bet ir demonstruojančius gilų supratimą ir tikėjimą galinga liberalizmo idėja. Dėl kairumo - LDDP valdymo laikai parodė, kad gyvenimas verčia elgtis pragmatiškai. LDDP greitai perprato, kad valstybinis ūkis ir augantis perskirstymas nėra gerovės formulė. Buvo atnaujintas privatizavimas, ryžtasi valiutų tarybai, progresyvinių mokesčių idėjai pasakytas "ne". Tai - racionalumo padiktuoti ideologijos pokyčiai.
 
Manau, kad rudenį laimėjus tiems, kuriuos vadina kairiaisiais, istorija pasikartotų. Net aršiausi privatizavimo priešininkai būtų priversti privatizuoti, nes nežinotų kito recepto sustabdyti nuostolių augimo ir neturėtų lėšų jiems padengti.
 
Konservatoriai, laimėję praėjusius rinkimus, žadėjo, kad atėjo ilgam. Bet daugelis rinkėjų vargu ar atleis jiems už kreivą strateginių įmonių privatizavimą. Štai, ir telekomo privatizavimas per biržą patyrė fiasko.
 
Kol bus norima išlaikyti politinę privatizavimo kontrolę, tol skandalai neišvengiami. Manau, blogai ne tai, kad valdžia "pasirinko laimėtoju įmonę X, o ne Y". Blogai, kad valdžia apskritai gali rinktis, blogai, kad nėra privatizuojama rinkoje už geriausias pasiūlytas sąlygas. Telekomo atvejo negalima laikyti tikru privatizavimu biržoje. Mat derybas vedė ir kainą "derino" žmonės, o ne biržos mechanizmas. Tai gera pamoka. Manau, ateity vyriausybės bus labiau linkusios naudoti efektyviausią - biržos variantą. Beje, jis vienintelis leidžia pasakyti nepatenkintiems "rinka visuomet teisi".
 
Tačiau pienininkų konfliktas vėl verčia ieškoti atsakymo, kiek valstybė gali reguliuoti rinką? Ar įmanoma atsisakyti subsidijų žemės ūkiui, kai ES šalys veržiasi į mūsų rinką su subsidijuojama produkcija?
 
Pieno kainų liberalizavimas buvo gerokai pavėluotas - rinka patyrė užsitęsusį pragaištingą valstybės spaudimą, o kaimo mąstymas ir moralė buvo neleistinai iškreipti. Tai nereiškia, kad reikia žengti atgal - būtina laikytis naujosios politikos, ir netrukus pamatysime stulbinančių rezultatų.
 
Pirma, ūkiai darysis stambesni ir efektyvesni, tokį tikslą visi kėlė, tačiau skirstymo politika neleido jo pasiekti. Antra, perdirbėjai nebus dirbtinai nustekenami, jie ims skaičiuoti, ką, už kokią kainą ir kurioje rinkoje apsimoka parduoti. Trečia, nebebus situacijų, kai pieną pridavei aukšta, valdžios parūpinta kaina, tačiau mėnesiais neatgauni pinigų. Ir ketvirta, padidėjus eksportui ir sumažėjus pieno pasiūlai, jo kainų augimą padiktuos rinka.
 
Lietuvoje yra potencialiai konkurencingų žemės ūkio produktų - tereikia leisti žmonėms juos "atrasti", o tam būtina, kad jie nustotų gaminti vien tam, kad gautų subsidiją. Visą pagalbą kaime gyvenantiems žmonėms reikia skirti kaip socialinę ir leisti rinkai parodyti, ką verta gaminti. Alternatyva - masiniai perdirbėjų bankrotai, neapmokėtos skolos žemdirbiams, nesantaika ir pastangų švaistymas nenaudingai veiklai.
 
Kokie politikų pažadai Jums atrodytų pavojingi rinkėjams?
 
Tokie, kurie prieštarauja ekonomikos dėsniams. Nesunku sukurti politinę formulę, kuri pateikia rinkėjams gražų ir geidžiamą rezultatą. Tačiau jeigu konkretūs veiksmai, siekiant šio rezultato, prieštarauja ekonomikos dėsniams, padariniai būna pragaištingi. Reikia išmanyti ekonomikos veikimą ir pasirinkti teisingą kelią, vedantį prie siekiamo rezultato.
 
Tačiau kiek partijų gali pasigirti tokiomis žiniomis ir tuo, kad galėjo jas patikrinti praktikoje? Ar partijos, kurdamos savo rinkimų programas, kreipiasi pagalbos į profesionalus?
 
Svarbiausia, kad partijos nori pagerinti gyvenimą ir atvirai ieško idėjų, kaip tai padaryti. Norėdami padėti partijoms parengti gyvybingas programas, mes ne tik konsultuojame besikreipiančias, dalyvaujame renginiuose, kuriuose "šlifuojama" būsimoji politika, bet ir pristatome Instituto naujai parengtą knygą būsimojo Seimo nariams ir jų rinkėjams. Čia galima rasti naudingos informacijos ir ja pasinaudoti. Juk kiekvienam politikui rūpi žinoti, kaip geriau apdrausti žmonių indėlius ir rūpintis darbuotojų interesais, koks litas Lietuvos žmonėms geriausias, kaip reformuoti žemės ūkį, pertvarkyti mokesčius ir t.t.
 
Ar politikai nemanys, kad Jūsų rekomendacijos yra iš anksto žinomos?
 
Įsigilinę į argumentus ir susidūrę su poreikiu priimti sprendimą, politikai norom nenorom prieina tų pačių išvadų. Įdomu, kad pasitraukę iš valdžios bemaž visi gailisi, kad per lėtai brendo reikalingoms reformoms, nespėjo padaryti to ar ano. Knygoje apimame ir mums "netradicines" sritis - sveikatos apsaugą, skurdo prevenciją, kultūrą, transportą, apsirūpinimą būstu. Kadangi daug problemų atsiranda dėl netinkamos įstatymų leidybos, partijos turėtų būti ypač suinteresuotos pertvarkyti pačią įstatymų leidybos sistemą. Apie tai išsamiai rašome knygoje.
 
Mūsų tikslas - padėti politikams parengti nuoseklias ir konkrečias programas, kad, laimėję rinkimus, jie pajėgtų efektyviai vadovauti kraštui. Manau, visos vyriausybės, nepriklausomai nuo spalvos, bus suinteresuotos tęsti Andriaus Kubiliaus kabineto pradėtą valdžios racionalizavimo darbą. Nors šiandien Saulėlydžio komisija sulaukia įvairių vertinimų, tie, kurie ateis į vadžią po rinkimų, suvoks, kad su dabartine neracionaliai išlaidžia išsipūtusia valdžios sistema Lietuva toli nenuvažiuos. Instituto tikslas - padėti politikams sukurti efektyvius reformų mechanizmus ir nestokoti planų spręsti rinkėjams aktualiausias problemas.