Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kaip vertinti šimto Vyriausybės darbo dienų rezultatus integracijos į ES srityje?

Ramūnas Vilpišauskas, LLRI ekspertas
2001-10-19
Komentaras, Lietuvos radijas
Šią savaitę sueina 100 dienų, kai dirba koalicinė socialdemokratų ir socialliberalų Vyriausybė. Šia proga apie Vyriausybės vykdomą politiką jau pasisakė nemažai ekspertų ir politikų. Todėl nekartojant ir nekomentuojant jau išsakytų minčių, verta plačiau aptarti vieną svarbią Vyriausybės darbo sritį - Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą.
          
Pirmiausia reikėtų paaiškinti, jog šiuo metu Lietuvos integracija į ES vyksta bent dviem pagrindiniais lygiais. Pirmas ir pats akivaizdžiausias - derybos su ES, kuriose ypač smarkiai buvo pasistūmėta dar pavasarį, bet nuo tada uždaromų derybinių skyrių skaičius beveik neaugo. Antras integracijos būdas - Lietuvos teisės derinimas su ES galiojančiomis normomis. Šioje srityje Lietuvos Seimas bei Vyriausybė atsilieka nuo plano.
          
Vis dėlto bet kokios sąsajos tarp derybų spartos bei teisės derinimo pažangos ir šios Vyriausybės darbo turi būti vertinamos gana atsargiai. Derybų pažanga priklauso pirmiausia nuo pačios ES, ypač Europos komisijos bei pirmininkaujančios šalies pastangų. Būtent todėl tik pastarosiomis savaitėmis prasidėjo Lietuvos ir ES konsultacijos dėl žemės ūkio derybinio skyriaus, nors Lietuva jau anksčiau pateikė savo derybų poziciją. Pačios derybos dėl žemės ūkio tikriausiai prasidės tik kitais metais, kai visos ES valstybės pasieks bendrą poziciją dėl šios "jautrios" srities. Tuo tarpu lėtas teisės aktų derinimas yra ne tik šios, bet ir ankstesnių vyriausybių problema. Tai tik vienas iš Lietuvos teisėkūros sistemos trūkumų, kuriuos reikia spręsti ne tik dėl integracijos į ES. Tarp kitų trūkumų, kurie prisideda prie dažno teisės aktų koregavimo ir netinkamo jų įgyvendinimo, yra nepakankamas dėmesys rengiamų teisės aktų pasekmių įvertinimui. Politinis spaudimas ir noras kuo sparčiai derinti Lietuvos teisę su ES normomis, kad Lietuva neatsiliktų nuo kitų šalių kandidačių, tik paaštrina ir taip aktualias teisės aktų rengimo problemas.
          
Tačiau politiniame integracijos į ES lygyje ši Vyriausybė neišsiskiria iš savo pirmtakių. Tai ir neturėtų stebinti - juk, peržvelgus Seime dominuojančių ir opozicijos, ir pozicijos partijų programas, visose galima rasti aiškų pritarimą trims pagrindiniams Lietuvos užsienio politikos tikslams - integracijai į ES, stojimui į NATO ir geriems santykiams su kaimyninėmis šalimis. Vis dėlto sakinys dėl užsienio politikos prioritetų neatskleidžia Lietuvos integracijos į ES įvairialypiškumo.
          
Integracija į ES apima daugiau nei derybas dėl narystės sąlygų (tiksliau teisės derinimo grafikų) bei paties teisės derinimo ir įgyvendinimo procesą. Verta prisiminti pagrindinius narystės ES kriterijus. Be jau minėto teisės suderinimo, jie apima ir sąlygų rinkos ekonomikai bei gebėjimui konkuruoti bendrojoje rinkoje sudarymą, taip pat tinkamai savo funkcijas atliekančios viešosios administracijos suformavimą. Taigi čia jau kalbame ne apie užsienio politiką, kokia kai kas dar tebelaiko integraciją į ES, bet apie svarbias vidaus politikos sritis. Todėl Vyriausybės veiksmų per pirmąsias 100 darbo dienų vertinimas integracijos į ES atžvilgiu neišvengiamai virsta jos bendros ekonominės ir administracinės politikos vertinimu. O tai vienareikšmiškai padaryti yra kur kas sunkiau.
          
Kalbant apie tolesnį sąlygų rinkos ekonomikai sudarymą, pastebimos dvi tendencijos. Viena vertus, ši Vyriausybė, atrodo, neketina stabdyti numatyto valstybei priklausančių objektų privatizavimo. Nors kai kurie anksčiau priimti sprendimai, pavyzdžiui, dėl "Lietuvos dujų" akcijų pardavimo ir buvo koreguojami, tačiau toks koregavimas neturėtų sustabdyti šios įmonės privatizavimo. Be to, ankstesnė vyriausybė taip pat keitė kai kuriuos anksčiau suderintus privatizavimo planus - tai pasakytina apie "Lietuvos energijos" restruktūrizavimą ir privatizavimą, kurio terminai buvo nukelti jau nebe pirmą kartą. Antra vertus, ši Vyriausybė priėmė keletą sprendimų, kurie tikrai neprisideda prie rinkos sąlygų Lietuvoje sudarymo. Tai - grūdų supirkimo bei cukraus pardavimo kainų reguliavimas. Tokie sprendimai ne tik yra ekonomiškai nepagrįsti, bet ir prieštarauja Lietuvos integracijos į ES dvasiai.
          
Kitais klausimais, pavyzdžiui, administracinės reformos atžvilgiu, ši Vyriausybė kol kas išreiškė tik gerus ketinimus, tačiau, kaip ir daugelis Vyriausybės plane esančių priemonių, jie pernelyg abstraktūs, kad būtų galima dabar juos vertinti. Iš tiesų, per 100 darbo dienų Vyriausybė nepriėmė nė vieno įsimintino sprendimo, žymiai pagerinančio ekonomikos sąlygas Lietuvoje bei priartinančio ją prie narystės ES. Tad kyla klausimas, ar deklaravusiųjų didesnį patyrimą sugebėjimai nėra tokie dideli, ar tiesiog dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, siaurų interesų įtakos, nenorima spartinti reformas tokiose srityse kaip viešoji administracija, sveikatos apsauga, pensijos ir švietimas?