Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kam mokyklai mokinio krepšelis

Adolfas Mackonis, LLRI jaunesnysis ekspertas
2009-04-23
Straipsnis, Delfi.lt
Mokinio krepšelis nėra tas pintas, lauktuvių sklidinas ir galbūt dar dideliu ryškiu kaspinu perrištas krepšiukas, kurį Raudonkepuraitė nešė savo mylimai močiutei. Mokinio krepšelis yra pinigai, kuriuos Raudonkepuraitė, jei būtų mokinė, kiekvienais metais gautų iš valstybės ir neštų tai mokyklai, kurioje norėtų mokytis.

Jau 7 metus, nuo pat 2002-ųjų, viso bendrojo lavinimo mokyklos Lietuvoje mokymui gauna tiek pinigų, kiek joje mokosi mokinių. Nesvarbu, ar tai valstybinė, savivaldybės ar privati mokykla. Jei, tarkim, teoriškai joje mokosi vienas mokinys – mokyklai tenka vienas krepšelis, jei 793 mokiniai –793 ir krepšeliai. Tai finansavimas moksleivio krepšelio principu. Šiais metais mokinio krepšelio dydis yra 3774 litai mokiniui per metus.
 
Šis krepšelis skiriamas išskirtinai mokymui organizuoti: mokytojų ir su mokinių priežiūra susijusio personalo atlyginimams, vadovėliams, mokymo priemonėms ir pan. Likusias mokykloms reikalingas lėšas (mokyklos pastatui, infrastruktūrai ir teritorijai bei jų aptarnavimui) skiria mokyklos steigėjas. Tai gali būti valstybė, savivaldybė ar privatus fizinis ar juridinis asmuo. Numatyta, kad nevalstybinės mokyklos išlaidas gali padengti papildomu mokesčiu už mokslą jose.
 
Krepšelio tikslas – galimybė pasirinkti
 
Mokinio krepšelį, pasaulyje vadinamą mokyklos voučeriu, kaip švietimo finansavimo būdą 1962 metais pasiūlė žymus ekonomistas Miltonas Friedmanas (1976 metų ekonomikos mokslų Nobelio premijos laureatas). Jo teigimu, valstybė neprivalo ir finansuoti švietimo, ir dar pati jo teikti. Mokyti galėtų bet kuri mokykla, kuri atitinka valstybės nustatytus mokymosi turinio ar panašius reikalavimus, o patys mokiniai ar jų tėvai gautų mokinio krepšelį (maksimalią metinę sumą vienam vaikui) ir galėtų pasirinkti, kurioje konkrečioje mokykloje norima mokytis ir šį krepšelį išleisti.
 
Visų pirma, taip padidėja mokinių pasirinkimo galimybės. Visi vaikai gali eiti į nemokamą valstybinę mokyklą, tačiau tik labai maža dalis gali sau leisti pasirinkti kitokią nei valstybinę mokyklą. Vienodai finansuojant visas mokyklas atitinkamai padidėja ir prieinamų mokyklų pasirinkimas. Galima daug plačiau reikšti nuomonę apie mokyklą, išeinant iš vienos mokyklos ir pereinant į kitą.
Adolfas Mackonis
Lietuvoje šiuo metu veikiantis moksleivio krepšelis nėra tikras krepšelis. Vis labiau traukiamasi nuo krepšelio ir vis labiau teikiamas tiesioginis mokyklų finansavimas.
 
Antra, visa švietimo sistema labiau atitinka skirtingų jos dalyvių poreikius. Mokyklos konkuruodamos dėl krepšelių specializuojasi ir darosi įvairesnės. Atsiranda galimybė pasirinkti mokyklą, skiriančią daugiau dėmesio užsienio kalboms, matematikai, o gal astrologijai. Mokyklos gali siūlyti tiek vien krepšinį ar lengvąją atletiką per fizinio lavinimo pamokas, tiek galbūt intensyvias šokių ar jogos pamokas vietoje fizinio lavinimo. Visi žmonės yra skirtingi. Mokinio krepšelis tą leidžia padaryti ir mokykloms.
 
Trečia, mokinio krepšelis skatina ir privačių (nevalstybinių) mokyklų plitimą. Privačios mokyklos nėra biudžetinės įstaigos, todėl yra laisvesnės ir skirtingesnės nei valstybinės mokyklos.
 
Ketvirta, mokinio krepšeliu finansuojant tiek valstybines, tiek nevalstybines mokyklas, tam tikra prasme atkuriamas socialinis teisingumas. Tėvai, besirenkantys savo vaikams privačią mokyklą, neturi nukentėti finansiškai ir mokėti du kartus. Pirmą kartą mokant mokesčius valstybei, iš kurios finansuojamas bendrasis lavinimas, o antrą kartą mokant mokestį už mokslą privačioje mokykloje. Juk jei visi moka tuos pačius mokesčius, tai visi vienodomis sąlygomis tuos sumokėtus mokesčius turėtų ir panaudoti.
 
Esant mokinio krepšeliui, tėvams neturėtų būti draudžiama už mokslą mokėti papildomai. Kai kuriose mokinio krepšelį taikančiose šalyse valstybės finansavimą (mokinio krepšelius) gaunančiai mokyklai draudžiama imti papildomus mokesčius iš tėvų. Tačiau, ar teisinga drausti siekti geresnių mokymosi sąlygų savo vaikams, jei papildomas primokėjimas leistų samdyti geresnius mokytojus ar sukurti jaukesnę mokymo aplinką? Tokius dalykus draudžiant būtų paneigta žmogaus teisė siekti išsilavinimo, kai tai viršija valstybės poreikius ar galimybes. Be to, šiuo metu Lietuvoje nėra įteisinti papildomi mokėjimai valstybinėse mokyklose. Tačiau, kiek iš tiesų tėvų, turinčių valstybines mokyklas lankančius vaikus, nėra mokėję kokių nors rinkliavų mokyklos ar klasės remontui, užuolaidoms ar panašiems dalykams?
 
Kaip krepšelis veikia Lietuvoje
 
Nuo 2002 metų mokinio krepšelio dydis padidėjo daugiau nei dvigubai. 2002 metais jį sudarė 1521 litas per metus, o šiais, 2009 metais, jo dydis yra jau 3774 litai per metus. Kita vertus, žymiai sumažėjo per mokinio krepšelį skiriamo finansavimo dalis. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, jei 2002 metais mokinio krepšelis sudarė 52 proc. visų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bendrajam lavinimui skiriamų lėšų, tai 2006-2007 per mokinio krepšelį buvo paskirstoma jau tik vos virš 40 proc. visų iš valstybės bendrajam lavinimui skiriamų lėšų. Nors dar oficialių duomenų nėra, bet panašu, kad 2008 metais mokinio krepšelis galėjo sudaryti ir mažiau nei 40 proc. visų švietimui skiriamų lėšų.
 
Ši statistika parodo, kad Lietuvoje šiuo metu veikiantis moksleivio krepšelis nėra tikras krepšelis. Vis labiau traukiamasi nuo krepšelio ir vis labiau teikiamas tiesioginis mokyklų finansavimas. Kitose Europos valstybėse, bendrojo lavinimo mokyklas finansuojančiose pagal mokinio krepšelio ar į jį iš esmės panašius principus, krepšeliui tenkanti dalis, švelniai tariant, yra žymiai didesnė.
 
Tikrąjį mokinio krepšelio dydį jose parodo, kiek privati mokykla gali gauti valstybinio finansavimo. Pavyzdžiui, Čekijoje privačios mokyklos gauna nuo 50 iki 90 proc. to, ką gauna valstybinės mokyklos. Danijoje privačios mokyklos gauna apie 75 proc. valstybinėms mokykloms tenkančių lėšų, bet tėvams įvestas privalomas papildomas mokestis privačiose mokyklose. Švedijoje privačios mokyklos gali gauti iki tokio paties finansavimo kaip valstybinės mokyklos ir valstybinį finansavimą gaunančios mokyklos negali imti papildomų mokesčių už mokslą. Olandijoje dar nuo 1917 m. privačios ir valstybinės mokyklos gauna visiškai vienodą finansavimą, privačios mokyklos turi ribotą teisę imti papildomą mokestį. Tai atsispindi ir statistikoje. Olandijoje virš 70 proc. mokinių mokosi privačiose mokyklose.
 
Absoliučiais skaičiais Lietuvoje 2007 metais vienam mokiniui teko virš 3300 litų valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų perskirstomų ne per mokinio krepšelį (mokinio krepšelio dydis buvo 2333 litai). 2008 metais ši dalis galėjo būti daug didesnė nei 4000 litai (mokinio krepšelio dydis buvo 2809 litai). Tai yra daugiau nei visas studijų krepšelis humanitariniams ir socialiniams mokslams Vyriausybės siūlomojo aukštojo mokslo reformoje. Jei dar pridėsime tas lėšas, kurias tėvai mokykloms vis dar suneša per įvairias rinkliavas ir paramą remontui, baldams ir pan., susidaro sumos, artimos, o gal ir daug didesnės nei 300 litų mokiniui per mėnesį.
 
Švietimui naudinga krepšelio sistema
 
Adolfas Mackonis
Naujų mokyklų steigimąsi riboja ir itin aukšti joms keliami higienos reikalavimai, nors dauguma dabar veikiančių mokyklų tų visų reikalavimų tikrai neįvykdo. Pavyzdžiui, kiek jums žinomų mokyklų savo teritoriją yra aptvėrusios ne žemesne kaip 1,5 metro tvora arba gyvatvore? O toks reikalavimas yra.
 
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdimi savivaldybių ir mokyklų bendruomenių nesutarimai dėl savivaldybių norų reorganizuoti mokyklas Visagine, Kaune, Panevėžio rajone. Kitaip tariant, sujungti ir sumažinti mokyklų skaičių. Natūralu, kad savivaldybės nori mažinti iš jų biudžeto išlaikomų mokyklų skaičių. Ir tai nėra laikinas siekis ar užgaida, nes mokinių nuolat mažėja, todėl ir savivaldybės elgiasi atitinkamai - nori sumažinti mokyklų skaičių. Juk mokėti tik už 2 mokyklų ūkio lėšas yra mažiau nei finansuoti 6 mokyklas (Visagino atvejis).
 
Tačiau jei visą finansavimą mokyklos gautų tik per mokinio krepšelį, tai jų niekas negalėtų pajudinti, tol kol jos išsilaikytų ir niekieno pagalbos neprašomos vykdytų savo veiklą. Net jeigu savivaldybė būtų itin atkali ir norėtų žūt būt tokią mokyklą uždaryti, niekas negalėtų sutrukdyti mokyklos bendruomenei – mokytojams ir tėvams – įsteigti nevalstybinę mokyklą. Tuomet visi galėtų pereiti į šią naują mokyklą, taip susirinkti visus prieš tai pritrauktus krepšelius ir toliau sėkmingai vykdyti savo veiklą. Net jeigu mokinių būtų itin mažai, mokykla, atsisakiusi nereikalingų ar perteklinių išlaidų, personalo ir patalpų, galėtų ir toliau sėkmingai veikti, jei toje vietoje ji tikrai reikalinga.
 
Kitaip tariant, mokyklų finansavimas vien per mokinio krepšelį yra būdas mokykloms tapti nepriklausomoms nuo politinių sprendimų. Nepriklausomos nuo politikos taptų ne tik mažos, bet ir tautinių mažumų, kalbos, religijos pagrindu sukurtos ar norimos sukurti mokyklos. Politiniai sprendimai galėtų būti apriboti vien reikalavimų nustatytu, bet ne egzistenciniu sprendimu dėl mokyklos veiklos tąsos ar panaikinimo.
 
Jei mokinio krepšelis apimtų visiškai visas lėšas ar bent 80-90 proc. lėšų, skiriamų bendrajam lavinimui, ne tik dar labiau didėtų konkurencija tarp mokyklų ar susidarytų palankesnės sąlygos plisti privačioms mokyklos, kurios galėtų nebeimti papildomo mokesčio. Nebūtų daugelio egzistuojančių nesutarimų tarp valstybės, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių. Mokyklų įsikūrimą ar panaikinimą lemtų jų realus poreikis, o ne politikų ar biurokratų sprendimas.
 
Trūksta savarankiškumo ir laisvės
 
Dabartinė vyriausybė lyg ir yra numačiusi keisti mokinio krepšelio struktūrą ir principus. Vyriausybės programoje nurodoma, kad mokinio krepšelis apims ir ūkio aprūpinimo finansavimą, kad finansavimas bus vienodas valstybės, savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms, kad savivaldybės negalės perskirstyti mokinio krepšelio lėšų, kad mokykloms bus palikta laisvė savo nuožiūra naudoti mokinio krepšelio lėšas (šiuo metu yra nustatyta, kokia krepšelio dalis, kokiems dalykams turi būti panaudota).
 
Numatomas daug didesnis mokyklų savarankiškumas ir laisvė priimti įvairius sprendimus. Visa tai, jei bus įgyvendinta, padidins tiek paskatas mokykloms gerinti savo veiklą, jos rezultatus, ieškoti savo nišos, tiek galimybes visa tai įgyvendinti, tiek išlaisvins mokyklas nuo politinių sprendimų poveikio. Tačiau neaišku, kada tai bus įgyvendinta.
 
Be to, tikram mokinio krepšelio veikimui trukdo ne tik dabartinis jo dydis. Mokyklų krepšelis veiksmingas tik esant visiškai mokyklos pasirinkimo laisvei. O šiuo metu tokios laisvės nėra. Mokyklos suskirstytos į geografines teritorijas ir pirmenybę mokytis tam tikroje mokykloje turi ne pirmasis į ją atėjęs, bet gyvenantis tai mokyklai priskirtoje teritorijoje.
 
Naujų mokyklų steigimąsi riboja ir itin aukšti joms keliami higienos reikalavimai, nors dauguma dabar veikiančių mokyklų tų visų reikalavimų tikrai neįvykdo. Pavyzdžiui, kiek jums žinomų mokyklų savo teritoriją yra aptvėrusios ne žemesne kaip 1,5 metro tvora arba gyvatvore? O toks reikalavimas yra.