Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kas šiais metais ir vėl neįvyko...

Monika Kačinskienė, LLRI ekspertė
2004-12-23
Komentaras, naujienų agentūra "ELTA"
2004-uosius pradėjome išties viltingai: mušdami ūkio plėtros rekordus laukėme stojimo į Europos Sąjungą (ES), sėkmingai (ir labai entuziastingai) pradėjome kaupti pensijų fonduose ir laukėme tolesnių reformų – ekonomikos augimas suteikė tam sąlygas, o mes juk dar ir naują (šį kartą jau tikrai geresnę) valdžią ruošėmės rinkti.
 
Tikėjomės, kad pagaliau tapę ES nariais per naktį virsim europiečiais ir gyvensim klestinčioje šalyje, kur sparčiai auga darbo užmokestis ir namų ūkių pajamos, todėl žmonės gali įsigyti norimą išsilavinimą, patinkantį būstą ir susitaupyti senatvei.
 
Tačiau metus baigiame daug kuklesniais lūkesčiais: gūžčiojame pečiais, žiūrėdami į tirpstančias ekonomikos augimo prognozes, vėl lėčiausiai augusį darbo užmokestį Baltijos šalyse, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir vis labiau ryškėjančius griūties ženklus sveikatos apsaugos sistemoje.
 
Ekonomistai turi vieną argumentą visoms 2004-ųjų nesėkmėms paaiškinti – juk išaugo naftos kainos, šoktelėjo infliacijos rodikliai, o tai koregavo procesus ir pramonėje, ir paslaugų sektoriuje. Bet ar nafta vienintelė mūsų bėda? Ar naftos kaina iš tiesų buvo pagrindinis veiksnys, neleidęs žmogui pajusti savo būties (ir buities) pagerėjimo 2004-aisiais?
 
Tačiau viskas ne taip paprasta. Pigi nafta galbūt padeda didinti prieaugio rodiklius, tačiau ji savaime nepadeda panaudoti tų rodiklių taip, kad žmogus tai pajustų savo gerėjančiame kasdieniniame gyvenime.
 
Taigi ir ieškodami šiokio tokio nusivylimo metų pabaigoje priežasčių, turėtume žvilgterėti kiek giliau. Juk ekonominę gerovę kelia ne tik pigi nafta; ją kuriame mes patys – dirbdami, investuodami ar rašydami įstatymus. Ir jei stinga kvalifikuotos darbo jėgos šalyje, pirmaujančioje Europoje pagal žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, tai jau ne aukštų naftos kainų kaltė.
 
Problema glūdi švietimo sistemoje - greitai ir gausiai, tačiau neefektyviai, „gaminančioje“ specialistus, kurie dažnai yra nevertinami darbo rinkoje, neranda darbo pagal specialybę ir išvyksta į užsienį dirbti prastesnio darbo už didesnius pinigėlius.
 
Ir kol daugelis stebisi, kodėl statybų ir transporto sektoriai šiemet auga daug lėčiau nei pernai, tik sausos statistikos mėgėjai leidžia sau džiūgauti dėl mažėjančių nedarbo rodiklių (nuo 2003-ųjų sumažėjusių daugiau nei procentu – nuo 12,4 iki 11,3 proc.).
 
Kiti džiaugiasi mažiau, nes iš Lietuvos išvyko ar greitai planuoja išvykti per pusę milijono gyventojų, kiekvienam bedarbiui palikdami po 5-6- laisvas statybininkų vietas.
 
Ne paslaptis, kad gyvenimo lygio ir pajamų skirtumas Lietuvoje ir senojoje Europoje veja žmones laimės ieškoti svetur. Atrodytų, turėtų būti imamasi priemonių mobilizuoti darbo jėgą, skatinti žmones dirbti ir užsidirbti gimtojoje žemėje.
 
Tačiau elgiamasi priešingai: likusieji prašomi atiduoti vos ne didžiausią ES pajamų dalį mokesčiams (daugiau jų sumoka tik vengrai), o nusprendusiems dalį šių mokesčių skirti senatvei į privačius fondus leidžiama pervesti tik minimalią sumą.
 
Na, o jei iš likusiųjų pinigų kas nors nuspręs (ir, svarbiausia, išgalės) nusipirkti ne tik vakarienę ir batus, bet dar ir būstą ar automobilį, jiems už tai teks atiduoti duoklę dar kartelį, mat Vyriausybė planuoja netrukus įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius.
 
Tačiau keliamus mokesčius bandoma kažkuo atsverti, kad ta valdžia visai bloga neatrodytų. Taigi plačiais rankų mostais ir pernai, ir šiemet vis didinama minimali alga. Žadama, kad ta gerovė mus pasieks ir kitąmet. O kodėl ne? Juk ir skamba gražiai, ir nenuostolinga – bet kokiu atveju MMA didinimo naudą bene labiausiai pajus valstybės ir „Sodros“ biudžetai.
 
Gaila tik, kad mažiausias pajamas gaunantys gali to didinimo taip ir neišvysti, nes darbdavys, nusprendęs kad daugiau mokėti nenori ar negali, darbuotojo tiesiog atsisakys.
 
Arba neatsisakys, bet nebedeklaruos uždarbio: rinkos dalyvių vertinimu, šiuo metu atlyginimą vokeliuose moka virš 40 proc. darbdavių. O tokie procesai augina šešėlinės ekonomikos dalį, kuri ir be valdžios pagalbos sėkmingai plečiasi: jos augimo prognozes rinkos dalyviai šiemet ir vėl padidino.
 
Taigi viltys, kad įstojus į ES gyvensime skaidriau, neišsipildė; o bederinant akcizus su europiniais net nepastebėta, kad cigarečių kontrabanda šiemet sumušė visus valstybės saugos agentūrų pamenamus rekordus.
 
Kai kurie šešėlinės ekonomikos aspektai tapo tokie kasdieniški ir natūralūs, kad jau seniai nebepriskiriami šešėliams. Apie gydytojų „tikrąsias“ algas kalbama garsiai ir net paslaptingai nebesišypsant. Ir gydytojų streikai yra suprantamas dalykas. Juk ir jiems reikia už kažką gyventi.
 
Taigi valdžia vėl ruošiasi parodyti savo rūpestį ir kitąmet kilstelti gydytojų algas. Nors aišku, kad toks sprendimas nei gydytojų gyvenimo nepagerins, nei ligonių. Kaip ir šiemetinis mokinio krepšelio padidinimas, tai tėra vienkartinė laikina priemonė, nesprendžianti problemų iš esmės.
 
Gydytojų streikai ir protų nutekėjimai simbolizuoja sveikatos ir švietimo sistemos griūtį ir prašosi rimtesnių sprendimų nei nežymus pafinansavimas irstančiuose rėmuose. Kad ir gydytojai su mokytojais būtų pavalgę, ir jauni specialistai vertinami, ir ligoniai gydomi. Tik kad struktūrinių pokyčių mes nemėgstame: tas pasidaro aišku vien žvilgterėjus į naujosios Vyriausybės programą.
 
Ekonomika vis dar auga sparčiai, tačiau jau nebe taip. Ir naivu būtų tikėtis, kad ji kasmet stiebsis praėjusiųjų metų tempais, jei nebus imtasi rimtesnių reformų, ir ne tik tose srityse, kurios tiesiogiai apibrėžiamos kaip ekonominės.
 
Nes labai lengva nekaltomis akimis visą kaltę suversti išaugusioms naftos kainoms ir nusiplauti rankas. Tačiau aukštas darbo apmokestinimas, blogas viešasis administravimas ar reformų nebuvimas tokiose srityse kaip sveikatos apsauga ir švietimo bei pensijų sistemos ne tik kad neskatina šalies ūkio plėtros, bet ir tampa bet kokio augimo stabdžiu.
 
***
 
Šis komentaras yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir LLRI bendro projekto dalis. Skelbiant šį komentarą arba jo ištraukas, nuoroda į ELTA ir LLRI būtina.