Liepos 28 dieną socialdemokratas-dutūkstantininkas Jonas Valatka taikiniu spaudos konferencijai pasirinko Laisvosios rinkos institutą. Pavadinęs institutą tam tikru fenomenu, seimo narys piktinosi, kad neaiškiais būdais įgavome didelės įtakos Vyriausybei, aktyviai dalyvaujame Seimo komitetų posėdžiuose, atstovaujame stambaus kapitalo interesams. Jis teigė norįs sužinoti, kieno interesus giname ir kame tikroji mūsų įtakos paslaptis.

          

Ši paslaptis - galingos laisvos rinkos idėjos, nuoseklumas ir efektyvus darbas. Laisvosios rinkos idėjų prireikia bet kokiai valdžiai, norinčiai realiai didinti žmonių gerovę. Skirstytojų Lietuvoje daug, tačiau kai nebėra ką dalinti, lieka tik vienas kelias - duoti žmonėms laisvę kurti. Anksčiau konservatoriai mums priekaištavo, kad per daug artimai dirbame su LDDP. Ne mes pasirinkome LDDP artimai draugystei, žmonės ją išrinko valdyti kraštą (kaip vėliau išsirinko ir pačius konservatorius); mūsų gi tikslas buvo, kad būtų valdoma kuo teisingiau. Valiutų taryba - didelės įtakos ir sėkmės pavyzdys, kita vertus, sustabdyti valdiško kreditavimo ir garantijų mums tuomet nepavyko. Taigi, instituto įtaka vyriausybei - nenaujas dalykas, vyriausybės posėdžiuose dalyvauju nuo Premjero Abišalos laikų. Ponui Valatkai, ginančiam akcininkų interesus, bus įdomu sužinoti, kad būtent Laisvosios rinkos institutas parengė pirmąjį akcininkų teises užtikrinantį dokumentą - vertybinių popierių apyvartos nutarimą, kurį pristačiau vyriausybei 1992 metais.

          

Seimo narys atskleidė "pikantišką naujieną" - dabartinės vyriausybės kancleris Petras Auštrevičius yra vienas iš instituto steigėjų. Tai vieša paslaptis - ją rasite kiekviename mūsų leidinyje, interneto puslapyje. Visais savo steigėjais institutas gali didžiuotis. Nenuostabu ir dėsninga, kad vienas jų tapo vyriausybės kancleriu ir taip kovoja už laisvosios rinkos idėjas. Be abejo, bendraujame su Petru Auštrevičiumi, bendraujame su Algirdu Šemeta - jei kas nežino, su vyriausybės sekretoriumi mus sieja daug metų bendros veiklos vertybinių popierių rinkoje, bendraujame su Andriumi Kubiliumi. Lygiai taip pat kažkada bendravome su kitais premjerais ir jų komandomis. Palikę postus jie reiškė mums dėkingumą už pagalbą ir konstruktyvią kritiką, už tai, kad akylai stebėjome kabineto veiklą.

          

Kieno gi interesus taip nenuilstamai giname? - Laisvoji rinka reikalinga kiekvienam žmogui, kuris nori gyventi turtingiau - savo, o ne kitų sąskaita. Tad giname kiekvieno eilinio piliečio interesus - mokytojo, darbininko, žemdirbio, prekiautojo, verslininko. Netiesa, kad pasisakome prieš bet kokį solidarumą - propaguojame solidarumą rinkoje privataus draudimo pagalba. Jei visuomenė sutaria, kad reikia remti nesugebančius savimi pasirūpinti, siūlome skaidrią tvarką ir vieningą kriterijų - pajamų ir turto cenzą. Taip būtų panaikintas dabartinės sistemos chaosas ir ydos - kai šelpiami pasiturintys, o pagalbos reikalingi jos nesulaukia. Socialistai mėgsta pasisavinti rūpinimąsi eiliniu žmogumi, tačiau be kalbų jie neturi kuo žmogui padėti. Mes priešpastatome socialistams sistemą, kuri leidžia realiai didinti gerovę, panaikinti nedarbą ir išteklių švaistymą, sukurti visiems - tame tarpe ir neįgaliesiems - geresnes gyvenimo sąlygas.

          

Socialdemokratas Valatka teigia, kad griauname valstybės ekonomikos pagrindus. Pažiūrėkime - socialiniai neramumai plinta ten, kur nėra rinkos santykių arba jų įvedimas labai pavėluotas. Žemės ūkis, švietimas, kultūra, sveikatos apsauga - visa tai iki šiol tiesiogiai valdoma valstybės. Valstybės valdų ekonomikos nereikia griauti - ji pati susigriauna. Čia galioja universalūs dėsniai, tad išsigelbėjimo galima sulaukti tik paleidus rinką. Esu tikra, kad po kelerių metų šiose srityse gamintojas, kūrėjas tiesiogiai bendraus su vartotoju. Bus auginama tai, ko reikia žmonėms ir jiems prieinamomis kainomis. Nebe riebią subsidijuojamą kiaulieną, bet ir perspektyvią, nors šiandien deficitinę avieną. Mokytojas mokys to, ko vaikui reikia, ir darys tai pačia efektyviausia forma; mokyklose bus ugdomi laisvi ir skirtingi žmonės. Privatūs teatrai kuo puikiausiai tarnaus savo gerbėjams, rašytojai tenkins žmonių poreikį pažinti ir tobulėti. Gydytojai gydys ligų priežastis, o ne simptomus ar pasekmes, ir bus atsakingi pacientams ir privatiems sveikatos draudikams. Taip bus. Reikia tik netrukdyti rinkai užvaldyti šių sričių, kaip ji valdo duonos kepimą, audinių audimą, informacijos perdavimą ir daugybę kitų darbų.

          

Institutą kaltina, kad norime palikti vartotoją be jokios apsaugos, siūlome naikinti privalomą prekių sertifikavimą, ženklinimą. Sakoma, kad tai naudinga tik mus remiančiam stambiam kapitalui, kurio naudai netgi siūlome panaikinti važtaraščius ir tuo pačiu visą buhalterinę apskaitą.

          

Jeigu sertifikavimas nuo ko nors ir apsaugo vartotojus, tai pirmiausia - nuo įvairovės rinkoje, nuo naujų, pažangiausių prekių ir technologijų. Akivaizdžiai kokybiškoms EC sertifikatus turinčioms prekėms lietuviški biurokratai organizuoja pakartotinį patikrinimą. Apie jį sklando nekokie gandai - korupcija, susidorojimas su konkurentais, brangios kainos. Už visa tai sumoka "dėkingas" vartotojas. Būtent todėl ir pasiūlėme vienašališkai pripažinti bent ES ir EFTA kokybės sertifikatus, šį sprendimą Ūkio ministerija jau turėjo įgyvendinti. Nieko neapsaugo ir tik kitus popierius dubliuoja važtaraščiai - vadinasi, juos būtina naikinti. Seimo nario žiniai, buhalterinę apskaitą įmonės veda dėl savęs, dėl savininkų, tad panaikinus nereikalingą valdišką popierizmą buhalterinė apskaita neišnyks. Keistos pažiūros sklinda Lietuvoje - atrodo, kad normalios veiklos sąlygos rūpi tiktai verslininkams. Atrodo, ne privačiose įmonėse dirba dauguma Lietuvos žmonių, ne jie vargsta dėl augančios biurokratijos, ne jie praranda pajamas ir perspektyvas. Laikas suprasti, kad verslo sąlygos - tai yra Lietuvos DARBO SĄLYGOS; kuo jos geresnės, tuo daugiau žmonės turi darbo ir užsidirba.

          

Ponas Valatka stebisi, kad mes, nevalstybinis institutas, sugebame taip efektyviai dirbti ir įstengiame sutelkti pinigų savo darbui. Taip, mus remia arti šimto žmonių ir įmonių - iš idėjos, iš tikėjimo, iš nenumaldomo žmogaus siekio iš-gy-ven-ti. Mus remiantys nori, kad jų vaikai gyventų Lietuvoje - tie, kurie prarado viltį, šį kraštą jau paliko. Dar truputis - paliekančių bus ir daugiau, ir socialistams bus lengviau laimėti valdžią, tik nebebus kas sukuria tai, ką jie turės padalinti.

          

Stebėtis Seimo nariams reikia ne privačiu ir efektyviu institutu, o daugybe valdiškų institutų ir kitų valdų, kurių biudžetai daug didesni, o darbai - argi tai - ne geriausias įrodymas socialistams, kaip prastai savo valdose tvarkosi valstybė ir kaip "fenomenaliai" - širdžiai nemieli privatininkai?