Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kiek kainuoja narystė Europos Sąjungoje?

dr. Ramūnas Vilpišauskas, LLRI vyresnysis ekspertas
2004-03-01
Straipsnis, "Vadovo pasaulis“ 2004 Nr.2
Ar yra narystės ES mokestis?
 
Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie tai, kiek mums kainuos Lietuvos narystė ES. Šiuo atžvilgiu galima kalbėti apie kelias „mokesčio už narystę klube“ formas. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, įstojusi į Sąjungą mokės į jos biudžetą dalį surinkto pridėtinės vertės mokesčio (PVM), dalį biudžeto įplaukų, apskaičiuojamų nuo šalies bendrojo vidaus produkto, taip pat surenkamus importo muitų mokesčius bei rinkliavas už importuojamus žemės ūkio produktus. Be to, derinant Lietuvos teisės normas, didinami kai kurie ES reglamentuojami mokesčiai bei griežtinami kiti standartai, dėl kurių gali brangti apmokestinamosios prekės ir paslaugos.
 
Tiesa, kartu Lietuva gaus išmokas iš ES biudžeto, nors jos bus gana aiškiai sutelktos į tam tikras sritis (žemės ūkį, infrastruktūrą) ir panaudojimo būdus (įrangai modernizuoti, mokymams). Be to, narystė ES kai kurių produktų kainas gali spausti mažėjimo linkme. Bendras ekonominės narystės ES naudos ir kaštų balansas yra sunkiai įvertinamas kokybiškai, nors palyginti finansinius srautus tarp ES ir Lietuvos biudžetų galima gana lengvai ir tai rodo aiškų teigiamą balansą Lietuvos naudai. 2003 m. duomenimis, 2004 – 2006 m. Lietuva į ES biudžetą turėtų sumokėti apie 510 mln. eurų, o iš Sąjungos gauti apie 2,67 mlrd. eurų (sumos suderėtos stojimo derybų metu).
 
Grynasis finansinių srautų tarp Lietuvos ir ES biudžetų balansas:
2004 m. – 299 mln. eurų;
2005 m. – 483 mln. eurų;
2006 m. – 570 mln. eurų.
Finansų ministerijos duomenys
 
Taigi iš Lietuvos biudžeto į ES dar ilgai bus mokama mažiau nei gaunama iš Sąjungos biudžeto. Tačiau Lietuvos įmonėms svarbesni yra konkretūs su mokesčiais ir galimais žaliavų bei kitų produktų kainų pokyčiais susiję klausimai. Jie ir bus aptarti šiame straipsnyje.
 
Ar narystė ES reiškia didesnius mokesčius?
 
Lietuvos politikai nevengia apeliuoti į ES, kalbėdami apie būtinybę įvesti naujus mokesčius ar juos didinti. Ne visada šie teiginiai atspindi tai, ką iš tiesų reguliuoja ES. Dažnai painiojama ES valstybių narių praktika ir privalomos bendrosios normos, kurių turi laikytis visos ES šalys. Vienas iš tokių pavyzdžių yra nekilnojamojo turto mokestis. Šio mokesčio įvedimas Lietuvoje kartais grindžiamas ES normomis, nors Sąjunga jo nereguliuoja, nes tai yra valstybių narių kompetencijos klausimas. Taigi kokius mokesčius reglamentuoja ES ir ką jų derinimas reiškia Lietuvos įmonėms?
 
ES nuo pat pradžių savo dėmesį telkė ties valstybių narių tarpusavio prekyba. Pirmiausia buvo pašalinti muitai tarpusavio prekybai, kartu derinant importo muitus prekybai su Bendrijai nepriklausančiomis šalimis. Taigi viena iš pirmųjų Bendrijos suderintų mokesčių kategorijų buvo importo muito mokesčiai. Kai tai buvo atlikta (1968 m. viduryje), Bendrijos narės tiesiog išvedė aritmetinį vidurkį iš tuo metu trečiosioms šalims taikytų importo muitų ir taip pradėjo taikyti bendrą išorinį muitą.
 
Lietuvai stojant į ES, mūsų šalis taip pat suderins taikomus importo muitus su stojimo metu galiojančiais importo muitais, kuriuos ES taikys trečiosioms šalims. Kaip rodo įvairios iki šiol atliktos studijos, tai reiškia, kad iš trečiųjų šalių – Rusijos, JAV, Japonijos, Ukrainos ir kitų Sąjungai nepriklausančių valstybių – įvežamoms prekėms taikomi muitai vidutiniškai šiek tiek padidės. Konkrečių importuojamų produktų (ar tai būtų žaliavos, ar tarpiniai produktai, ar galutinės vartojimo prekės) apmokestinimo pokyčiai priklausys ir nuo produkto, ir nuo šalies. Pavyzdžiui, ES gaminamiems produktams paprastai taikomi didesni importo muitai. Tai pasakytina apie žemės ūkio produktus, plieną ir kitas žaliavas, taip pat ir kai kuriuos elektronikos gaminius, automobilius. Pavyzdžiui, konvencinis importo muitas automobiliams iš Japonijos ar JAV padidės nuo 0 iki 10 proc., radijo imtuvams – nuo 0 iki 9,3 proc., trąšoms, importuojamoms iš Rusijos, šis skirtumas bus lygus 6,5 proc., gamtinėms dujoms – 0,7 proc. (šiuo metu ES jį yra suspendavusi). Importo muitų, taikomų ES, dydis priklauso ir nuo konkrečios šalies. Kai kurioms Europos šalims (pavyzdžiui, Norvegijai) ES taiko laisvosios prekybos režimą. Tačiau tarp šių šalių nėra Ukrainos, su kuria Lietuva buvo pasirašiusi laisvosios prekybos sutartį. Tad nors iš Ukrainos į Lietuvą neįvežama santykinai daug produktų, tačiau daugelis įvežamų bus apmuitinti brangesniais mokesčiais (pavyzdžiui, pastebimai išaugs žemės ūkio produktų ir maisto gaminių muitų tarifai). Prekybai su JAV ar Japonija ES netaiko jokių lengvatų, tad nemažai iš jų įvežamų produktų, konkuruojančių su gaminamais ES, taip pat brangs.
 
Kartu reikia pažymėti, kad nors bendras importo muitų dydis šiek tiek padidės, tačiau kai kurioms prekėms jie bus sumažinti. Viena iš svarbiausių yra degalai, kuriems Lietuva taiko 15 proc. konvencinį muitą, o ES taikomas apie 4 proc. muitas. Sumažinus šį importo muitą, gali sušvelnėti degalų akcizo didinimo poveikis degalų kainoms Lietuvoje. Ateityje importo muitai trečiosioms šalims bus mažinami atsižvelgiant į derybų Pasaulio prekybos organizacijoje pažangą. Šiose derybose Lietuva turės suderinti savo poziciją su kitomis ES narėmis, o jai atstovaus Europos Komisija.
 
Dar svarbiau yra tai, kad, įstojus į ES, išnyks paskutiniai muitai prekybai su kitomis ES valstybėmis narėmis. Tiesa, daugelio tebetaikomų muitų sumažinimas gali labiausiai paveikti maisto prekių kainas – jos gali mažėti. Tačiau Lietuvos verslininkams svarbus kitų kliūčių pašalinimas, pavyzdžiui, tai, kad išnyks muitinės procedūros, kurios sukuria papildomas išlaidas tarptautine prekyba besiverčiančioms Lietuvos įmonėms. Mūsų įmonės turėtų įvertinti, kaip minėti pokyčiai paveiks ryšius su žaliavų tiekėjais, ir jei tiekėjai yra iš ES nepriklausančių šalių - apsispręsti, kaip reaguoti į besikeičiančias prekybos sąlygas. Galimi įvairūs reagavimo būdai: tiekėjų paieška ES šalyse, prekybai su kuriomis sąlygos gerėja, kreipimasis dėl bemuičių importo kvotų išdavimo ar tiekėjų paieška tose šalyse, su kuriomis ES yra pasirašiusi preferencinius prekybos susitarimus. Bendra taisyklė, vertinant importo muitų derinimo poveikį, – prekyba su trečiosiomis šalimis šiek tiek pabrangs, o prekiauti ES viduje bus dar lengviau.
 
Netiesioginių mokesčių derinimas – dar vienas kainų augimo šaltinis
 
Kelis dešimtmečius ES buvo suderinti tik importo muitai. Tačiau, prieš porą dešimtmečių pradėjus įgyvendinti Vieningos rinkos programą, Europos Komisija pasiūlė suderinti ir netiesioginius mokesčius – pridėtinės vertės bei akcizo. Tai buvo padaryta paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
 
Lietuva stodama į ES turi suderinti taikomus PVM ir akcizo mokesčius su ES nustatytomis minimaliomis mokesčių normomis, apmokestinimo baze bei administravimo principais. Kaip tik šie pakeitimai pastaruoju metu kelia didžiausią nerimą Lietuvos verslininkams, nes netiesioginių mokesčių reguliavimo pakeitimai svarbūs ne tik prekiaujantiems su ES, kai prekyba su Sąjunga nebebus laikoma importu ir eksportu, bet ir Lietuvos viduje veikiančioms įmonėms.
 
Pirmiausia apie akcizus. Svarbiausios akcizais apmokestinamos prekės, kurios gali brangti (ir jau brangsta) dėl mokesčio didinimo, yra degalai, cigaretės, taip pat elektros energija ir kitos kuro rūšys. Degalų akcizas baigiamas derinti jau šiais metais, dėl to metų pradžioje padidėjo dyzelino ir benzino kainos. Buvo prognozuojama, kad dėl to benzinas pabrangs maždaug 6 centais (2,6 proc.), o dyzelinas – apie 14 centų (6,9 proc.). Kitiems akcizams suderinti Lietuvai nustatyti pereinamieji laikotarpiai. Pavyzdžiui, elektros energija turėtų būti apmokestinama nuo 2010 m., akcizas cigaretėms bus laipsniškai didinamas iki 2009 m. pabaigos. Kai kuriais atvejais akcizai bus netaikomi, pavyzdžiui, akcizas už elektros energiją, parduodamą fiziniams asmenims. Tačiau šių akcizais apmokestinamų produktų brangimą, daugiausia aplinkosaugos motyvais, įmonės patiria jau dabar, o jo poveikis perduodamas ne tik tiesiogiai degalus naudojančioms veiklos sritims, pavyzdžiui, transporto įmonėms, bet ir jų paslaugas perkančioms kompanijoms. Taip pat priimti pakeitimai susiję su kai kuriomis akcizo administravimo taisyklėmis, pavyzdžiui, akcizinių sandėlių naudojimu.
 
Kitas baigiamas derinti mokestis yra PVM. Su šiuo mokesčiu susiję pakeitimai yra svarbūs ne tik dėl kai kurių prekių ir paslaugų apmokestinimo tarifų pakeitimo, bet ir dėl koreguojamų administravimo principų. Kai kurių analitikų vertinimais, derinant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą su ES normomis, buvo keičiami, naikinami ar pildomi 101 iš 129 įstatymo straipsnių. Daugelis jų įsigalioja nuo šių metų gegužės. Pagrindiniai PVM tarifų pakeitimai labiausiai susiję su Lietuvoje anksčiau taikytų lengvatinių kai kurių prekių ir paslaugų apmokestinimo sąlygų pakeitimu (lengvatų mažinimu ar naikinimu). Dėl to, pavyzdžiui, didinamas PVM šildymui. Iš kitų svarbių nuostatų paminėtina tai, kad prekyba su kitomis ES šalimis nebebus laikoma eksportu bei importu, vadinasi, išnyks ir atitinkamos procedūros, o prekėms, tiekiamoms į kitą ES valstybę narę, bus taikomas 0 proc. PVM tarifas (įrodžius, kad prekės išgabentos iš šalies teritorijos, o asmuo, kuriam jos išgabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas). Kartu keičiasi ir apskaitos tvarka, atsakingos institucijos bei Lietuvos įmonių prievolės teikti informaciją. Tiesa, nemaža mokesčio administravimo nuostatų dar iki dabar kėlė neaiškumų. Geriausiai žinomas pavyzdys yra privalomos formos sąskaitų faktūrų atsisakymas. Finansų ministerija siekė šį klausimą nukelti vėlesniam laikui, tačiau, spaudžiant Europos Komisijai, atrodo, kad jų vis dėlto bus atsisakyta nuo narystės ES dienos.
 
Daug neaiškumų kelia visoms Lietuvos įmonėms svarbus kelių mokestis, kurį kol kas jos moka nuo savo apyvartos, neatsižvelgdamos į naudojimąsi keliais. Galima teigti, kad toks mokestis neatitinka ES teisės principų – pirmiausia nuostatos, pagal kurią už infrastruktūrą turi būti mokama atsižvelgiant į naudojimąsi ja. Be to, esant PVM, kelių mokestis gali būti laikomas antru mokesčiu nuo apyvartos ir vien dėl to turėtų būti naikinamas. Tačiau dėl Finansų ministerijos nenoro atsisakyti šio pajamų į biudžetą šaltinio iki šiol neaišku, kada ir kaip mokestis bus panaikintas. Šiuo atveju pakeitimai gali būti priimti tik pradėjus bylinėtis. Tikėtina, kad ir dėl kitų mokesčių gali kilti nemaža teisinių ginčų. Tai patvirtina ir ES praktika, nes iki šiol Europos teisingumo teismas yra nagrinėjęs apie 300 bylų, susijusių vien tik su PVM.
 
Galiausiai reikia pažymėti, kad ES nereguliuoja tiesioginių mokesčių – pelno ir fizinių asmenų pajamų. Nors yra priimtas rekomendacinis gero elgesio kodeksas, kuriuo valstybės narės raginamos susilaikyti nuo mokestinių lengvatų užsienio investuotojams, tačiau tiesioginiai mokesčiai (taip pat ir tokie kaip socialinio draudimo mokestis) priskiriami valstybių narių kompetencijai. Jų dydžiai ateityje ir toliau priklausys nuo Lietuvos vyriausybės sprendimų.
 
Griežtesni standartai – brangesni produktai
 
Kalbant apie galimą produktų brangimą, reikia prisiminti ir dar vieną svarbų narystės ES aspektą – privalomų produktų ir gamybos procesų standartų derinimą. Dauguma ES teisės normų skirtos būtent tokių produktų normoms nustatyti. Nemaža Lietuvos įmonių, ypač jau eksportuojančių į ES, žino ir taiko privalomus produktų kokybės reikalavimus. Kitos (daugiausia maisto perdirbimo) įmonės bus pasirengusios jų laikytis po pereinamųjų laikotarpių. Daugelis šių normų siejamos su vartotojų sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, saugos darbe ir panašiais tikslais.
 
Daugelyje šiuo metu Europos Komisijos rengiamų ar jau parengtų siūlymų, kuriuos svarsto ES valstybės narės, o įstojus į Sąjungą prie jų prisijungs ir Lietuva, taip pat raginama griežtinti įvairius aplinkosaugos ir kitus standartus (krovinių transportavimo, darbo saugos, energijos išteklių naudojimo). Jų laikytis dažnai įmanoma tik modernizuojant technologijas ir įrangą, o tam reikia investicijų. Pavyzdžiui, kai kurių mažmeninės prekybos tinklų atstovų teigimu, siekiant prisitaikyti prie ES maisto produktų normų, teko investuoti apie 10 mln. litų. Investuoti į savo veiklos modernizavimą gali tekti ir kitoms gamybinėms ar paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių veiklą ar tiekiamus produktus reguliuoja ES normos. Į tai ateityje turėtų atsižvelgti Lietuvos įmonės, planuodamos savo verslą.