Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Ko tik nepadarysi dėl tų pinigų!

Rūta Vainienė, LLRI asocijuotoji ekspertė
2005-02-07
Straipsnis, "Lietuvos žinios"
Pinigai. Visi kaip išmanydami dėl jų stengiamės. Ne paslaptis, kodėl. Gyvenimas yra gana brangus malonumas, o sveikas ir gražus gyvenimas – labai brangus. Samdomi darbuotojai – dirba nuo ryto iki vėlumos, kartais net keliuose darbuose, o po to prisiduria neoficialiai. Verslininkai – rizikuoja dažnai viskuo, ką turi, pradėdami naujus verslus, visas 24 valandas mąstydami, kaip čia geriau, greičiau, sumaniau ir išradingiau padarius, kad gautų pelną. Kad ir kaip būtų supriešinami darbuotojai ir darbdaviai – jie gero gyvenimo paieškose yra pakeleiviai. Kitaip sakant, mes jiems - jie mums, ir abiems gerai.
 
Gero gyvenimo paieškų kelyje susiduriame ir su dar vienais kovotojais dėl pinigų. Itin įdomiais gyvenimo dalyviais. Įdomu, kad šie dėl pinigų gali padaryti daug daugiau nei pirmieji aprašytieji. Nes jie turi daugiau galių nei savo darbą ir kapitalą. Jie turi valdžią, t.y. galimybę savo valią primesti kitiems. Įdomu, kad jie gviešiasi tų pinigų, kurie kažkam jau priklauso. Supraskite - jie paima iš mūsų (ar visų Europos mokesčių mokėtojų), o po to nei jiems gerai, nei mums, nei tiems, dėl kurių taip stengiamasi (jei netikite, paklauskite pensininkų, ligonių, mokytojų, gydytojų, studentų). Įdomu, kad motyvas, dėl ko šie verčiasi iš kailio dėl pinigų, yra mažų mažiausiai kreivas. Kad ir kiek pinigų jie atkariautų, jų asmeninė gerovė pasikeisti neturėtų. Kol korupcijos tyrėjai neįrodo priešingai, ir nepasikeičia. Dėl ko jie tuomet stengiasi – gryna paslaptis. Paanalizuokime, ko tik jie nepadaro dėl pinigų. Šį kartą – dėl pinigų į biudžetą.
 
1. Aukoja ekonomikos augimą. Tai yra sukuria barjerus žmonių pajamų augimui. Nors Lietuvos savarankiško ekonominio gyvenimo istorija yra gana trumpa, ji jau spėjo pademonstruoti banalią ekonominę tiesą: nuo reguliavimų ir mokesčių išlaisvinta privati iniciatyva sukuria prielaidas ekonomikos augimui. Lietuvos ekonomika atsigavo ne tada, kai visi teisės aktai pedantiškai tiksliai reglamentavo kiekvieną krustelėjimą ar išaugo mokesčių inspekcijos darbo efektyvumas. Lietuvos ekonomika maitinosi privatizavimu, veiklos liberalizavimu (pamenate pasakymą blokados metu – „gelbėkitės, kaip išmanote“), tam tikrą laiką neapmokestintomis investicijomis, prekybos barjerų panaikinimu. Kiekvieną kartą, kai nusprendžiama neprivatizuoti (pvz., Rytų skirstomųjų tinklų), kai atsisakoma mažinti mokesčius, kai didinami reguliavimai (pvz., darbo santykių – keliama minimali alga) – kiekvieną kartą – pasirenkami pinigai į biudžetą šiandien, o ne pinigai žmonėms šiandien ir rytoj. Užsisuka ydingas ratas – nebus ekonomikos augimo, biudžetą surinkti bus dar sunkiau. Bet tai – rytoj, o politikai gyvena šiandien.
 
2. Kompromituoja eurą. Priima 2004–2007 metų Konvergencijos programą, kurioje vardijamos priemonės skirtos tam, kad euras būtų įvestas numatytu laiku ir sklandžiai. Vadinasi, neturi būti didesnės, nei leidžia infliacija, biudžeto deficitas. Žinia, biudžeto deficitas jau grėsmingai didelis. Negodi valdžia imtųsi mažinti išlaidas. Bet kadangi pinigų į biudžetą norisi taip stipriai, numatoma padidinti mokesčius. Žinutė tautai siunčiama melaginga – nori euro, mokėk daugiau mokesčių! Gudriai sugalvota, ypač pasiremiant naujausiais viešosios nuomonės apklausų duomenimis, kad žmonės euro nori. Vadinasi, patemps ir mokesčius.
 
3. Imituoja reformas. Ypač – mokesčių. Tiksliau, reformas daro, bet ir vėl gudrauja –jų vykdomos reformos skirtos mokesčiams didinti, o ne mažinti. Netikite – paklauskite tų, kurie modeliuoja reformų finansines pasekmes. Reformų moto - daryti tik taip, kad biudžetas nenukentėtų. Vos tik pakvimpa galimu sumažėjimu – įjungiami stabdžiai. Taip nutiko ir vėl, kai Vyriausybės vadovas pareiškė, kad šiemet jokių mokesčių pakeitimų nebus.
 
4. Manipuliuoja autoritetais. Susikviečia ekspertus - visuomenės autoritetus, ragina pateikti siūlymus, šie dirba, eikvoja laiką ir proto energiją. Viskas regisi labai svarbu ir reikšminga. Darbo grupė dirba ir pateikia pasiūlymus. Pasiūlymai į stalčių, nes, matyt, iš darbo grupės norėta, kad ši pagrįstų pageidaujamą reformą. O gal norėta laimėti laiko prieš rinkimus. Žinių nenorėta. Po rinkimų vėl susikviečia, laimei, apsieita be darbo grupės, užtenka diskusijos. Nes rezultatas toks pats.
 
5. Meluoja ir neraudonuoja. Nepraėjo nė dvi savaitės nuo pareiškimo, kad jokių mokesčių pakeitimų nebus, kai vėl prakalbama apie minimalios algos didinimą. Formaliai teisūs, o realiai melagiai – juk minimalios algos kėlimas yra ne kas kita, kaip netiesioginis, paslėptas mokesčių didinimas. Dar meluoja, nuolat ir nuolat sakydami, kad Lietuvoje mažiausi mokesčiai. Tikra tiesa, kad Lietuvoje per biudžetą perskirstoma santykinai mažiau (palyginti su kitomis šalimis). Tačiau mokesčių tarifai ir apmokestinimo bazė, ypač gyventojų pajamų, – vieni didžiausių. Štai jums dar viena žinomo ekonomikos dėsnio iliustracija: kuo didesni mokesčiai (tarifai ir bazė), tuo mažesnės biudžeto pajamos. Mažini mokesčius - biudžeto pajamos augs, bet, ko gero, tik kitoje kadencijoje. Štai čia šuo ir pakastas.
 
***
 
Ir ko tik nepadarysi dėl tų pinigų – šis sąrašas nepretenduoja į išsamų. Skaičiau, kai kam pabodo kalbėti ir klausyti apie mokesčių mažinimą, nes ši tema dominuoja. Esą negalima vieniems teigti, kad mokesčių per mažai, kitiems - kad per dideli. Ir kad kviesti mažinti mokesčius yra jau per vėlu, kad šiuo siekiama tik populiarumo.
 
Niekaip neįmanoma sutikti nė su vienu išsakytu teiginiu. Tema dominuoja, nes ji yra skaudi, gal net skaudžiausia, juk valgyti norisi, geriau būtų – skaniai. “Vieniems per mažai, kitiems per daug” – tikrai taip nutinka ir nutiks kiekvieną kartą per amžius, kai vieni gaus atimdami, o kiti ne savo valia turės atiduoti. O mažinti mokesčius reikia ne dėl populiarumo, o dėl tų pačių pinigų, tik šį kartą, ne į biudžeto, bet į žmogaus kišenę.