Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kodėl didėja bankų palūkanų normos?

Vytautas Žukauskas, LLRI jaunesnysis ekspertas
2008-10-21
Komentaras, Lrytas.lt
Griežtėjančios paskolų išdavimo sąlygos ir augančios palūkanų normos yra Lietuvos realybė, nulemta Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimo ir pasaulinės finansų krizės. Naujos ekonominės sąlygos verčia bankus prisiderinti ir atitinkamai koreguoti savo paskolų išdavimo politiką.
Didžiausia dalis bankų skolinamų pinigų sudaro jų pačių pasiskolintas kapitalas: indėliais, obligacijomis ar iš kitų bankų gautais pinigais.
Todėl tai, už kiek bankai gali paskolinti, labiausiai priklauso nuo to, už kiek jie gali pasiskolinti patys. Pasaulinę finansų krizę bankininkystėje galime vadinti pasitikėjimo krize – bankų pasitikėjimo tarpusavyje ir bankais apskritai. Skolinti bankams bijoma dėl to, kad finansų krizės sąlygomis paskolinęs „netinkamam“ bankui skolos gali ir nebeatgauti. Todėl bankai nelikvidžiais tampa ir bankrutuoja ne tik dėl negrąžinamų paskolų.
Pagrindiniai bankų sunkumai kyla dėl bankų tarpusavio įtarumo, nenoro vykdyti tarpbankinių skolinimo sandorių, kurie yra svarbus likvidumo šaltinis.
Pagrindinis komercinių bankų verslas – skolinimas, o kai patiems bankams nebėra iš kur pasiskolinti – verslas žlunga. Mažėjant likvidumo pasiūlai, jo kaina auga – todėl auga ir tarpbankinės palūkanų normos, t.y. palūkanų norma, už kurią bankai skolina vieni kitiems.
Pasiskolinę brangiau bankai bent dalį šio pabrangimo bando kompensuoti didindami savo išduodamų paskolų palūkanų normas. Panašią, kiek švelnesnę šios tendencijos formą galime matyti ir Lietuvoje: VILIBOR, arba tarpbankinė palūkanų norma Lietuvoje pastarąjį mėnesį šoktelėjo.
Natūralu, kad palūkanų norma, kaip atlygis už paskolą, priklauso nuo skolininko rizikos: kuo ji didesnė, tuo didesnių palūkanų, arba tiksliau – palūkanų maržos virš bazinės palūkanų normos bankas reikalauja šiai rizikai padengti.
Lietuvos ekonomikos būklė bei prastos jos perspektyvos, kurias atspindi šią savaitę Finansų ministerijos 2009 m. BVP prognozės sumažinimas triskart - iki 1,5 proc. - su šia rizika tampriai susijusios.
Lėtėjant ekonomikai, stoja verslas, mažėja veiklos ar vykdomų projektų pelningumas, jų apimtis, mažėja atsiperkamumo tikimybė. Prastėjanti ekonominė situacija blogina namų ūkių darbo ir darbo užmokesčio perspektyvas. Visa tai bankų akimis didina verslo ir namų ūkių riziką, o tai pasireiškia didėjančia palūkanų norma bei griežtėjančiomis paskolų išdavimo sąlygomis.