Jasinskio g. 16a
LT-01112 Vilnius
Tel: 25 26 255
Faks.: 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
 

LT  |  EN

 |   |   |   | 
Atgal  | Spausdinti  | Skaityti

Kodėl Laisvės nuo mokesčių diena šįmet anksčiau

Kaetana Leontjeva, LLRI ekspertė
2009-05-22
Komentaras, Delfi.lt
Pernai nutolusi rekordiškai toli – gegužės 30 d., šįmet Laisvės nuo mokesčių diena išauš anksčiau: ją švęsime jau rytoj, gegužės 23 d. Tačiau džiaugtis vargu ar yra kuo, nes bendra mokesčių našta mažėja ne dėl sumažėjusios valdžios. Mokesčių surinkimas šįmet mažėja tiek dėl ekonominio nuosmukio, tiek išaugusiais mokesčiais įbaugintų ir į šešėlį pasitraukusių įmonių ir žmonių.
 
Laisvės nuo mokesčių diena Lietuvoje skaičiuojama nuo 1993 m. Tada ji atėjo balandžio 13 d., tačiau vėlesniais metais pradėjo tolti. Pirmąkart gegužę ji švęsta 1997 m. (gegužės 1 d.) 1999 m. Rusijos krizės metu ji buvo švenčiama gegužės 16 d., vėliau mokesčių našta mažėjo ir 2003 m. ši simbolinė diena minėta gegužės 3 d. Po 2003 m. ji vėl buvo nustumta tolyn kalendoriuje. Nors šįmet ji išauš anksčiau nei pernai, mes vis dar negrįžome į 2007 m. lygį, kai mokesčių naštą simbolizuojantis akmuo buvo tempiamas gegužės 19 d.
 
JAV ši diena šįmet išaušo balandžio 13 d. (kaip ir anksčiausia kada nors apskaičiuota Lietuvoje!), Australijoje – balandžio 23 d., Ispanijoje – gegužės 9 d., Jungtinėje Karalystėje – gegužės 14 d. Skandinavijos šalyse ir Prancūzijoje ši diena paprastai ateina tik liepos mėnesį, kadangi didesnė žmonių sukurtų gėrybių dalis yra perskirstoma per biudžetą.
 
Pagal oficialią metodiką, mokesčių našta laikomas mokesčių pajamų santykis su grynosiomis nacionalinėmis pajamomis. Laisvės nuo mokesčių dienos apskaičiavimo tikslumas didele dalimi priklauso nuo Finansų ministerijos parengiamų mokesčių pajamų planų bei bendrojo vidaus produkto prognozės. Dabartinis biudžeto tikslinimas, kai mokesčių pajamų planai buvo gerokai sumažinti, sumažino ir bendrą mokesčių naštą. Birželio mėnesį žadamas mokesčių peržiūrėjimas, galbūt koreguojant tarifus, mokesčių naštą taip pat gali pakeisti.
 
Tačiau kaip šįmet rodo Laisvės nuo mokesčių diena, tarifų didinimas nebūtinai didina bendrą mokesčių naštą. Taip, atskiram mokesčių mokėtojui ta našta auga, tačiau vis mažiau mokesčių mokėtojų gali ir nori tą naštą nešti. Gyventojai mažina veiklos apimtis arba išvis stabdo veiklą. Nenorintys šios naštos nešti pasirenka šešėlinę, neapskaitytą veiklą. Augantį šešėlį patvirtina LLRI ekonomikos tyrimo duomenys. Ekspertų teigimu, šįmet šešėlio dalis nuo BVP išaugs 5 proc. punktais ir sudarys 22,7 proc. 2008 m. 27,5 proc. ekonomine veikla užsiimančių vienetų bent dalį savo veiklos vykdė šešėly, šįmet bent kažkiek veiklos šešėly vykdžiusių vienetų dalis sudarys 40 proc. Taigi, nors tarifai ir pakelti, didesnė mokesčių našta tenka mažesniam skaičiui mokesčių mokėtojų.
 
Paradoksas, kai padidinti mokesčių tarifai apsprendžia mažėjantį mokesčių pajamų surinkimą ekonomikos teorijoje vadinamas Lafero efektu. Šis efektas iliustruojamas į viršų išgaubtos formos kreive, kai x ašyje žymimas mokesčių tarifas, o y ašyje – mokesčių pajamos. Kartais mokesčių tarifų didinimas atneš didesnes mokesčių pajamas, kartais – mažesnes mokesčių pajamas. Pavyzdžiui, jeigu tarifas 0%, jokių mokesčių pajamų nėra, o tarifų didinimas padidins iždo įplaukas. Bet jeigu tarifas 100%, tada mokesčių pajamos irgi yra 0 – niekas nesutiktų vykdyti veiklos, jeigu visos uždirbtos pajamos būtų paimtos mokesčių pavidalu. Tada tarifo mažinimas padidintų iždo įplaukas. Keliant mokesčių tarifus visuomet egzistuoja riba, kurią peržengus mokesčių pajamos mažėja, nes dideli tarifai ima smukdyti ekonomiką, atgraso žmones nuo ekonominės veiklos.
 
Taigi, ekonomika gali būti vienoje arba kitoje kreivės pusėje. Svarbu tai, kad šis modelis ir jo rezultatai yra postfaktiniai, jų negalima suabsoliutinti: keisdamas mokesčių tarifus negali būti užtikrintas dėl pasekmių mokesčių įplaukoms, nežinai, kurioje kreivės pusėje randasi ekonomika, be to, ir pati kreivė yra nestabili, jos forma gali keistis. Ji gali būti susispaudusi kairėje pusėje, o gali būti nutolusi dešiniau.
 
Pastarieji mokesčių didinimai ir sumažėjęs mokesčių pajamų surinkimas nurodo, kad Lietuvos ekonomika dabar yra dešinėje kreivės pusėje. Taigi, bet koks tolimesnis mokesčių tarifų didinimas siekiant surinkti daugiau pajamų neišvengiamai patirs fiasko, nes surenkamos mokesčių pajamos tik dar labiau mažės.
 
Laisvės nuo mokesčių diena padeda išryškinti Lafero paradoksą: mažinant pelno mokestį 2002 m. ir gyventojų pajamų mokestį 2006 – 2008 m., mokesčių našta augo; mokesčius padidinus nuo 2009 m., bendra mokesčių našta mažėja. Pasikartosiu, kad ši diena yra sąlyginis dalykas, jos apskaičiavimo tikslumas priklauso nuo kitų institucijų daromų prognozių tikslumo. Laisvės nuo mokesčių diena įgyja prasmę žiūrint į ilgesnį laikotarpį (parodo mokesčių naštos tendencijas), o taip pat lyginant mūsų šalies konkurencingumą su kitomis šalimis. Deja, šįmet anksčiau atėjusi diena yra ne ekonomikos pajėgumo, bet augančio šešėlio pasekmė.
 
Nors mokesčių tarifų didinimas potencialiai mažintų bendrą mokesčių naštą, kiekvienam mokesčius mokančiam gyventojui arba įmonei ši našta augtų, tad ne tokios mokesčių politikos tikimės iš valdžios. Tikimės, kad valdžia mažins mokesčių tarifus, tuo skatindama ir šešėlio mažėjimą, kad valdžia racionaliau ir efektyviau naudos surenkamas mokesčių pajamas, o mokesčių politika bus grįsta vertybėmis, paverstomis principais. Mokesčiai turi būti kuo neutralesni, jie neturi įtakoti mokesčių mokėtojo sprendimo užsiimti viena ar kita veikla, neturi skatinti tam tikros ekonominės veiklos formos. Mokesčiai turi būti teisingi, proporcingai apmokestinantys pajamas. Mokesčiai turi būti tik priemone biudžeto pajamoms surinkti, jų pagalba neturi būti formuojama šalies ūkio struktūra. Tik tuomet, kai bendra mokesčių našta mažės net ir mažinant mokesčių tarifus, o mokesčių politika nebus reguliavimo įrankiu, galėsime nuoširdžiai džiaugtis ir švęsti Laisvės nuo mokesčių dieną.